Grūdų supirkimo kainos šią savaitę pakilo, tiesa, augimas labai nežymus, ir niekas negali pasakyti, ar tai – tik laikinas kainų svyravimas, ar jau ženklas, kad buvo pasiektas dugnas. Nors praėjusią savaitę viešai išplatinta žinia, kad tikimasi beveik tokio pat gausaus derliaus, kokiu džiaugėmės 2012-aisiais, „Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai, dirbantys įvairiuose šalies regionuose, tik stebėjosi tokia žinia. Ūkininkai tikino, kad, palyginti su rekordiniais 2012-aisiais, šįmet derlius bus 10–15 proc., o kai kur – net 30 proc. mažesnis. Tačiau nuotaiką ūkininkams pakėlė šią savaitę šiek tiek padidėjusios grūdų supirkimo kainos.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vykdančioji direktorė Dalia Stasiūnienė sakė suprantanti atsargiųjų lietuvių ūkininkų strategiją per daug nesigirti. „Ūkininkai dar tikisi, kad grūdų supirkimo kainos išaugs. Galbūt. Kaip bus iš tikrųjų, niekas negali pasakyti. Galime tik svarstyti“, – sakė D.Stasiūnienė.
Atsakymo į šį klausimą norėtų sulaukti ir tūkstančiai ūkininkų. Ir dėl šios priežasties iki šių metų rugpjūčio 18 d., palyginti su 2012 m. rugpjūčio 18 d., Lietuvoje grūdų buvo parduota arba supirkta 51 proc. mažiau. Net 80 proc. mažiau parduota rugių, 62 proc. rapsų, 55 proc. kviečių, 38 proc. kvietrugių ir 20 proc. miežių. Daugiau nei pernai tuo pačiu metu parduota tik grikių, žirnių, pirmos klasės kviečių ir gerokai daugiau kukurūzų.
Pasak Raseinių r. ūkininkaujančio Alfredo Bardausko, ūkininkai neskuba grūdų parduoti ne tik dėl sumažėjusių supirkimo kainų, bet ir todėl, kad šįmet daugeliui net neprireikė grūdų džiovinti, todėl daugiau grūdų galima saugoti ir laukti palankesnių supirkimo kainų.
Priekaištai supirkėjams
D.Stasiūnienė užsiminė apie ilgas eiles „Kretingos grūduose“. „Dabar kaip tik esu Kretingoje. Žinau, kad ūkininkai priekaištauja, tačiau matau, kad nieko negalime pakeisti – bendrovė tikrai dirba maksimaliai išnaudodama pajėgumus. Kita vertus, kai tik oras geras, tai ir prie kitų įmonių susidaro eilės“, – bendrovę teisino D.Stasiūnienė.
O ūkininkė iš Kretingos r. Aurelija Leišienė priekaištavo „Kretingos grūdams“. „Prastai dirba. Manau, kad jie dirbtinai sudaro eiles. Mano žiniomis, dirba tik viena laborantė. Taip ūkininkams daromas spaudimas, tikimasi, kad jie neištvers ir parduos grūdus. Schema tokia: „Kretingos grūdai“ be eilės grūdus superka iš ūkininkų, kurie neturi sandėlių, tačiau su tokiais ūkininkais negreitai atsiskaito. O jei grūdai parduodami per tarpininkus, kurie atsiskaito su ūkininkais per dvi savaites, reikia laukti ilgoje eilėje“, – pasakojo A.Leišienė. Vis dėlto itin ilgų eilių kol kas nėra tik todėl, kad ūkininkų sandėliuose yra daug grūdų.
Geresnė kokybė
Dėl 30 proc. mažesnio derliaus Raseinių r. ūkininkaujančiam Alfredui Bardauskui niekas negali priekaištauti. Retas ūkininkas turi tiek žinių ir patirties. Tačiau šįmet žinios nepagelbėjo.
„Raseinių regione buvo prastos žiemojimo sąlygos, o nuo birželio pradžios net 45 dienas nesulaukėme lietaus. Stebiuosi, kodėl paskleista informacija apie rekordinį derlių. Bendrauju su daugeliu ūkininkių įvairiuose regionuose ir žinau, kad derlius yra neblogas, bet tikrai nepriartėsime prie pernykščių aukštumų“, – sakė A.Bardauskas.
Šįmet ūkininkas nusprendė dar į daugiau dalių padalyti pardavimui skirtus grūdus. „Kol kas tokia taktika pasiteisino, neskubėjau fiksuoti rapsų pardavimo kainų ir laimėjau per 100 Lt už toną. Kaip bus toliau? Jei supirkimo kaina augs, taip ir pardavinėsiu po truputį“, – sakė A.Bardauskas.
Jonavos rajone, Naujasodyje, ūkininkaujantis Algimantas Pučėta šįmet prikūlė 6 t iš hektaro, o pernai – net 7,5 tonos iš hektaro. Pusę derliaus ūkininkas dar laiko sandėliuose. „Šiek tiek praradimų kompensuoja geresnė grūdų kokybė. Niekada anksčiau nesu užauginęs santykinai tiek daug aukščiausios klasės grūdų. Pardaviau apie 1 000 tonų grūdų ir beveik visi – ekstra klasės. Tačiau tai – ne stebuklas: jei nori užauginti kokybišką derlių, turi daug investuoti. Tiesa, parduodamų grūdų kainos dar neužfiksavau, laukiu“, – sakė A.Pučėta.
Ūkininkas iš Biržų r. Henrikas Bertulis prikūlė apie 6 tonas iš hektaro kviečių ir apie 5 tonas iš hektaro miežių. Pernai derlius buvo panašus, o štai grūdų kokybė šįmet geresnė. „Kol kas pardaviau nedaug, savo saugyklose laikau dar apie 5 tūkst. tonų grūdų. Pasiūlymų netrūksta. Štai ir Latvijos supirkėjai prašo parduoti, tačiau kainos dar netenkina: jei dabar parduočiau, tai tik šiek tiek „įveikčiau“ savikainą“, – sakė H.Bertulis.
Didelis pasirinkimas
Grūdus Lietuvoje superka apie 100 bendrovių, neskaitant smulkiųjų supirkėjų, apie kurių veiklą mažai kas žino. Taigi pasirinkimas itin didelis. Beje, skirtingos ir supirkimo kainos. Žinoma, visi supirkėjai stebi padėtį pasaulinėje rinkoje ir pagal tai koreguoja savo kainas, tačiau skirtumai išlieka. Štai rugpjūčio 28 d. ekstra klasės kviečius Lietuvoje buvo galima parduoti nuo 570 iki 600 Lt už toną. Apie 30 Lt už toną skirtumas buvo ir parduodant prastesnius kviečius, išskyrus Vičiūnų grupės įmones, kurios už kviečius siūlė gerokai mažesnes kainas. Rugių supirkimo kainos skiriasi 50–60 Lt už toną, o miežių supirkimo kainos skiriasi 35–40 Lt už toną, rapsus bendrovės siūlė supirkti nuo 1 150 iki 1 230 Lt už toną. Kai kurie grūdų augintojai stebisi šiais skirtumais. Neverta stebėtis.
„Priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, brangiau superkančios bendrovės gal kelia griežtesnius reikalavimus, o gal kitokios ir atsiskaitymo sąlygos. Kita vertus, kainų skirtumas rodo, kad perdirbėjai nesusitaria dėl kainų ir negali susitarti: pabandyk susitarti, kai rinkoje veikia per 100 supirkėjų“, – sakė D.Stasiūnienė. Pasak jos, priešiškumo tarp grūdų perdirbėjų ir augintojų pastaraisiais metais labai sumažėjo. Priežastys žinomos. Štai Lietuvoje grūdų supirkėjai turi apie 100 „Infratec“ prietaisų. Ne kiekviena valstybė turi tiek grūdų analizatorių.
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
