Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorė nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kelte „Lisco Gloria” kilusio gaisro, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
35 bylos tomai
Kaip pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė Palmira Martinkienė, ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų buvo pradėtas 2010-ųjų spalio 11 dieną. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnai.
Nustatyta, kad gaisras kelte „Lisco Gloria“ 2010 metų spalio 9 dieną, apie 01.20 val., jam plaukiant neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje, 26 jūrmylės nuo Kylio uosto (Vokietija), kilo šešto denio dengtoje zonoje. Gaisro šaltinis aptiktas tarp vilkiko kabinos ir refrižeratoriaus patalpos.
Odensės uoste (Danija) kelis kartus buvo atliktos sudegusio kelto apžiūros, kurių vienoje dalyvavo ir tyrimui vadovavusi prokurorė Kristina Prialgauskienė. Aiškinantis gaisro priežastis, buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Daniją, Uzbekiją, Estiją ir Latviją, paskirtos užduotys bei įvertintos specialistų iš Lietuvos ir Vokietijos išvados, išanalizuoti teisės aktai ir dokumentai, susiję su darbų saugos jūriniuose keltuose reikalavimais, pareiginėmis instrukcijomis ir kt., apklausti visi kelto keleiviai bei įgulos nariai, atlikti kiti būtini proceso veiksmai. Tyrimo metu surinkta medžiaga sudaro 35 bylos tomus.
Ekspertų išvados
Pernai vasarį Vokietijos ekspertai, dalyvaujant ir Lietuvos atstovams, paskelbė sudegusio kelto „Lisco Gloria“ avarijos tyrimo išvadas. Specialistai taip ir nenustatė tikslios gaisro priežasties. Išvadose rašoma, jog gaisras kilo netyčia, taigi komanda nekalta, o ir iš viso neaišku, dėl ko kilęs gaisras. Vokiečiai neatmetė versijos, jog galbūt keltas užsiplieskęs pirmiau užsidegus kažkuriam gabentam vilkikui.
Šiaip ar taip, bet paaiškėjo daugiau gaisro plitimo ir ilgo jo gesinimo priežasčių.
Pasirodo, tą lemtingą naktį „Lisco Glorios“ įgulai taip ir nepavyko įjungti centrinės priešgaisrinės sistemos ir numalšinti pirmųjų liepsnų. Šios vėliau išplito į didžiausią kada nors Baltijos jūroje buvusį gaisrą, o dėl tokio gaisro masto vėliau nebebuvo įmanoma nustatyti vienintelės, neginčijamos gaisro priežasties.
Panašias išvadas pateikė ir prokurorai. Prokurorė K. Prialgauskienė teigė: „Kadangi net ir pasitelkus ekspertus nebuvo įmanoma nustatyti tikslios gaisro kilimo priežasties, nes gaisro židinio zona buvo stipriai paveikta ugnies, todėl negalime įvardyti ir už gaisro kilimą atsakingų asmenų bei nustatyti jų kaltės formos, atsakomybės laipsnio. Įvertinus visas faktines aplinkybes, galima teigti, kad laivo valdytojas neužtikrino privalomos priešgaisrinės apsaugos, dėl to gaisras tapo nevaldomas ir žalos mastai dideli. Įvykių eigą lėmė daugelis faktorių, tačiau net ir atlikus didelės apimties tyrimą, nenustatytas atsakingų asmenų veiksmų bei neveikimo priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis – didelės vertės turto sunaikinimu dėl nesukontroliuoto gaisro. Žalą patyrę asmenys, jei žala jiems iki šiol neatlyginta, turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka ir už įgulos narių netinkamą pareigų atlikimą iš darbdavio, t.y. laivo valdytojo, reikalauti nuostolių atlyginimo. Iš mums pateiktų duomenų matyti, kad gaisro padarytą turtinę ir neturtinę žalą beveik visiems fiziniams asmenims ir turtinę žalą daugeliui juridinių asmenų kelto savininkė atlygino“.
Degė ilgiau kaip parą
Priminsime, kad tą naktį keltas liepsnojo ilgiau kaip 30 valandų. Tuoj po gaisro spėliotos įvairiausios jo kilimo priežastys – nuo teroro akto iki tokios, kad gaisras galbūt kilęs dėl vieno iš sunkvežimių, gabentų keltu, techninių gedimų.
Kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės, vežėjai patyrė apie 50 mln. litų vertės žalą. Aukų pavyko išvengti, bet 28 keleiviams prireikė medikų pagalbos dėl apsinuodijimo dūmais ir patirto streso. Visi žmonės, kurie plaukė tuo keltu, buvo evakuoti ir parplukdyti atgal į Kylio uostą. Didžioji dauguma keleivių buvo lietuviai.
Dar vykstant tyrimui, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė K. Prialgauskienė „Akistatai“ tvirtino, kad esama tam tikrų niuansų, kurie įrodo, jog kelto įgula nebuvo išmokyta elgtis gaisro metu.
Neleistinai buvo sumažintas įgulos narių skaičius, sistema, paduodanti vandenį laive, veikė, bet buvo taip nustatyta, kad automatiškai įsijungti negalėjo, o įgula nežinojo, kaip įjungti.
Manoma, jog aukų išvengta tik dėl to, kad gaisras kilo laivui nuplaukus netoli nuo kranto, esant geram orui ir operatyviai sulaukus pagalbos. Kas būtų buvę, jei gaisras būtų kilęs nuplaukus gerokai atokiau, belieka tik spėlioti.
Apsidraudus – lengviau
Už daugumą vilkikų ir priekabų, įsigytų lizingo būdu ir apdraustų kasko draudimu, tuoj po kelto gaisro buvo išmokėtos draudimo išmokos – tai vežėjams padėjo atkurti savo transporto parką, apsaugoti verslą nuo žlugimo. Nieko nepešę liko tie, kurie buvo apsidraudę tik vežėjų automobiliais ir ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimu. Pagal jūrinę teisę toks draudimas jūroje negalioja. Jis gelbsti tik įvykus nelaimei sausumoje, kelyje. Krovinius plukdant, atsakomybė kyla pagal jūros vežėjo atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. O jie leidžia – pagal 1976 m. Konvenciją – laivo savininkams ir gelbėtojams riboti savo atsakomybę dėl padarytos žalos turtui ar turto praradimo, įvykusio laive arba tiesiogiai susijusio su laivo eksploatacija. Tad laivo savininkai sudarė ribojimo fondą. Pretenduojantys į jį reikalavimus buvo kviečiami pareikšti Kopenhagos jūrų ir komercijos teisme .
Beje, Lietuvos draudikų asociacija gana operatyviai suregistravo „Lisco Glorioje“ sudegusias Lietuvoje draustas transporto priemones ir gabentus krovinius. Pirmiausia buvo suskaičiuota, kad bendra patirtų nuostolių suma siekia beveik 8 mln. litų. Toms nuo gaisro nukentėjusioms vežėjų įmonėms, kurios turėjo reikiamus dokumentus, draudėjai pagal visas draudimo rūšis išmokėjo 10,5 mln. litų.
Bendrovė „DFDS Seaways“ kelto „Lisco Gloria“ keleiviams tuoj po nelaimės, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos ir taikomų tarptautinių teisės aktų nuostatas bei jose numatytas atsakomybės ribas, taip pat į Bendrąsias keleivių pervežimo taisykles, išmokėjo kompensacijas keleiviams, praradusiems asmeninius daiktus ir privačius automobilius, – po 500 eurų. Dvigubai didesnes kompensacijas gavo nepilnamečiai ir tie, kurie dėl patirtų traumų buvo atsidūrę ligoninėje.
Sudegusį keltą „Lisco Gloria” konkurso būdu iš laivybos koncerno „DFDS Seaways“ įsigijo Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė „Vakarų Refonda“. „Lisco Gloria“ buvo atvilkta iš Danijos uosto Odensės į Klaipėdą ir supjaustyta į metalo laužą.
Tik faktai:
Keltu „Lisco Gloria“ plaukė 235 keleiviai, tarp jų – 89 vilkikų vairuotojai. Iš 28 keleivių, pakliuvusių į ligoninę, 6 – lietuviai. Dauguma jų apsinuodijo smalkėmis, vienam dėl patirto streso paūmėjo lėtinė liga.
Iš viso keltu plaukė 178 lietuviai, tarp jų – ir 25 moksleivių grupė su dviem mokytojais iš Šilutės. Vaikai nenukentėjo, tik patyrė šoką. Keltu taip pat plaukė Latvijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos ir Argentinos piliečių.
Po gaisro praėjus porai dienų, Danijos ir Vokietijos pakrantėse buvo aptikta apie 2 tonas teršalų. Vokietijos jūrų ir hidrografijos agentūra nustatė, jog teršalai gyvulinės ir augalinės kilmės. Į pakrantes vėjas priplukdė kelte sudegusių vilkikų ir juose vežtų produktų liekanų.
„Lisco Gloria“ tą naktį plukdė 7 vilkikus, kurie gabeno šaldytą kiaulieną, 47 vilkikus su šviežia arba šaldyta mėsa, vieną vilkiką su palmių aliejumi ir vieną – su margarinu. Iš viso keltu tuokart plukdyta apie 1100 tonų mėsos.
Gaisras kelte pridarė didelės žalos ir Latvijos penkių žvaigždučių viešbučiui „Gallery Park Hotel“. Patirta 100 000 latų nuostolių, nes sudegė viešbučiui priklausantys antikvariniai XVIII–XIX amžiaus daiktai, buvę kelte. Tiesa, visos šios vertybės buvo apdraustos.
Sudegęs keltas buvo nutemptas į Odensės uostą (Danija), ir maždaug po mėnesio buvo duotas leidimas pradėti iškrovos darbus.
Draudimo kompanija paskaičiavo, kad bendrovei „DFDS Seaways“ žala už sudegusį keltą siekia 450 mln. Danijos kronų. Ekspertai konstatavo, jog kelto atstatymo išlaidos viršija laivo draudimo sumą, todėl ekonominiu požiūriu netikslinga jį atstatyti. Taigi buvo nutarta deklaruoti laivo praradimą.
Už prarastą „Lisco Glorią“ buvo išmokėta maždaug 195 mln. litų draudimo suma.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
