Seimo nariai pustuštėje posėdžių salėje taip ir nesugebėjo priimti sprendimo, ar atmesti prezidento veto įstatymui, turinčiam suvienodinti statutinių ir nestatutinių ugniagesių socialines garantijas. Po pertraukos į popietinį posėdį susirinkus gerokai mažiau nei pusei parlamentarų, balsavimą dėl ugniagesių likimo teko atidėti ketvirtadieniui.
Prieš balsavimą rytiniame posėdyje taip pat teko daryti pertrauką, nes salėje nebuvo reikiamo seimo narių skaičiaus.
Nestatutiniai ugniagesiai, kurių yra apie keturis šimtus, tvirtina dirbantys tą patį darbą ir rizikuojantys gyvybe lygiai taip pat, kaip ir tie, kurie jau yra „sustatutinti“.
Jiems pritarė Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius, tvirtindamas, jog darbas atliekamas vienodas ir nėra prasmės kažką diskriminuoti.
Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė pagalvoti apie principus. „Kalbama apie papildomą valstybinę pensiją. Ką paskui darysime su darbuotojais, kurie sėdi kitose institucijose, dirbdami pagal darbo sutartis?” – klausė A. Sysas. Jis priminė, kad dalis pareigūnų jau išėjo į pensiją nebūdami „statutiniais“ ir klausė, ar tada nereikės ir dėl jų priimti kažkokių sprendimų. Kviesdamas palaikyti prezidento veto, socialdemokratas ragino neprisivirti košės.
Konservatorius Saulius Pečeliūnas sakė, kad ugniagesiams nutiko tas pat, kaip ir kitoms sritims, ne projektuojant reformas ir priėmus sprendimus, bet skyrus pinigų tik iškaboms pakeisti. Jis klausė, ar įstatymo oponentai nenorėtų, kad salėje esantys ugniagesiai jiems atskirai prisiektų.
Zigmantas Balčytis teigė, jog reformas šioje srityje pradėjo konservatoriai, kurie jas esą supainiojo ir patys laiku neskyrė reikiamų pinigų. „Be to, statutiniai pareigūnai skiriasi nuo kitų savo įsipareigojimu valstybei“, - pabrėžė socialdemokratas. Konservatorius Saulius Pečeliūnas su tuo nesutiko ir tvirtino, kad reformą pradėjo socialdemokratai. Socdemas Bronius Bradauskas tikino, kad tai tikrai buvę konservatoriai.
Prezidentas pasirėmė KT išaiškinimu
Prezidento Valdo Adamkaus dekrete, kuriuo įstatymas vetuotas, teigiama, jog nepaisant atliekamų tarnybinių funkcijų panašumo, pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių statusas iš esmės skiriasi. Sprendimas į tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti įskaičiuoti laikotarpius, kai asmuo dirbo nestatutinėse pareigose, anot prezidento, pažeistų konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
V. Adamkus pasiūlė nestatutinėse pareigose dirbusiems ugniagesiams, kurie buvo diskriminuojami lyginant su statutinėse pareigose dirbančiais ugniagesiais, atskiru įstatymu nustatyti kompensavimo už atliktą darbą principus ir tvarką. Tokiame įstatyme įtvirtinta kompensavimo tvarka privalėtų užtikrinti, kad bus atsižvelgta į kiekvieno konkretaus asmens tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Prezidento dekrete taip pat primenama, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, neatsižvelgtų į pareigūnų ir karių tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija.“
Šiuo metu Lietuvoje yra 11 priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, kurių darbuotojai neturi statutinių tarnybų pareigūnų statuso.
