Aišku visi mane išpeiks, bet kaip tėvas sakė, tiesą sakė, skūrą užaugina gyvenymas. Negaliu paguost žmonių kurie darbe nesusitvarko su užduotim ar kai verkia blogai apkirpo ar kažkokio daikto negavo ar išsiskyrė ar soc. tinkle sukritikavo. Atrodo tokie niekučiai. Ir kartais galvoji kad man butų buvę tokių problemų tik. Nes ko daugiau patiri gyvenyme, į viską daugiau paprastai žiūri. O gyvenymas ištikro labai paprastas, tik patys galvoj viska pasunkiname. Ir bus dalykų kurių nesuprasi, nes mūsų žmonių protas kai kurių daltkų ir negali suprasti. Todėl kaip sako ramiai, gyvenk šia diena ir į viską paprasčiau.

Lietuvoje, kai paprastas žmogus, galimai, ne ponas iš valdžios, susiduria su kažkokia problema (teisine, finansine, medicinine..) ir jis NETURI kur kreiptis, kad būtų išgirstas, suprastas ir jam bus padėta, tai kaip jis turi jaustis?! Laimingas strakaliot ir mojuot rankom? Kai bus išgyventas NEGIRDĖJIMAS, gal tada ir bus laimingesnių žmonių mūsų šalyje.