Vilniuje dirbanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pritaria Lietuvos Vyriausybės parengtam krizės įveikimo planui bei bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Lietuvos dujos“ valstybės valdomų akcijų pardavimui.
Tai po susitikimo su TVF misijos vadove Catriona Purfield (Katriona Perfild) ir jos vadovaujama misija pirmadienį BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
„TVF pritarė antikriziniam planui, tačiau pabrėžė, kad gali neužtekti tų priemonių ir biudžetą gali tekti peržiūrėti anksčiau nei kitų metų viduryje. Mūsų pozicijos sutapo, kad rizikos yra labai didelės ir šansų, kad finansų rinkos, o kartu ir ekonomika, atsigaus, yra nedaug, todėl reikės ieškoti skolinimosi šaltinių tiek užsienyje, tiek valstybės viduje, leidžiant valstybės vertybinius popierius, taupymo lakštus, naudojant Privatizavimo fondo lėšas“, - BNS sakė K. Glaveckas.
Jo teigimu, tarptautinėse rinkose Lietuva galėtų skolintis Japonijoje, Kinijoje.
„Mažeikių naftos“ akcijų paradavimas įrašytas Vyriausybės programoje ir krizės įveikimo plane, tuo tarpu „Lietuvos dujų“ beveik 18 proc. valstybės valdomo akcijų paketo ten nėra.
„Aš iškėliau tą klausimą ir jie (TVF - BNS) pritarė“, - teigė K.Glaveckas.
„To reikėtų, kad sudarytume finansinių atsargų „padušką“. Stabilizavimo fonde šiuo metu yra 1,03 mlrd. litų, dar apie 300 mln. litų - Privatizavimo fonde - to nepakanka šalies stabilumui užtikrinti. 10 proc. „Mažeikių naftą“ akcijų dabar labai geras laikas parduoti“, - teigė parlamentaras.
Už „Mažeikių naftos“ akcijas Vyriausybės gautų daugiau nei 800 mln. litų, jas pasirengusi pirkti didžiausia įmonės akcininkė Lenkijos „PKN Orlen“, kuri jau pranešė sukaupusi tam reikalingus pinigus.
Tuo tarpu 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą ankstesnė Gedimino Kirkilo Vyriausybė planavo perduoti kaip turtinį įnašą į Gamtinių dujų terminalo įstatinį kapitalą - šioje įmonėje valstybė valdo 80 proc., o Bronislovo Lubio koncernas „Achemos grupė“ - 20 proc.
„Lietuvos dujų“ didžiausi akcininkai yra Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“.
Premjeras Andrius Kubilius šeštadienį pripažino, kad Vyriausybei gali tekti dar labiau griežtinti antikrizines priemones, dar labiau taupyti ir ieškoti, iš kur į biudžetą gauti papildomų pajamų.
Vyriausybė planuoja 2009 metų biudžeto deficitą iki 1 mlrd.litų. Prognozuojama, kad BVP kitais metais smuks 4,8 procento.
Premjeras pabrėžė, kad į Tarptautinį Valiutos fondą (TVF) pagalbos kreiptis neketinama, nors šios dienos pateikiamos prognozės yra kur kas niūresnės už tas, kuriomis buvo remiamasi rašant Vyriausybė programą ir krizės įveikimo planą.
