Į diskusiją apie Baltijos valstybių ekonomikų perkaitimą, šviesias ar nelabai perspektyvas be jokios specialios intencijos įsijungė ir autoritetingiausia pasaulio finansų organizacija – Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Balandį jis paskelbė savo tradicinį pusmetinį analitinį leidinį „Pasaulio ekonomikos perspektyvos“.
Galima iškart konstatuoti – pasaulio valstybių ūkio raidos kontekste Baltijos valstybių raida Fondui neatrodo pesimistinė ar aliarmuojanti. Jaunąsias rinkos ekonomikos šalis rytinėje Europos dalyje pirmyn varo integracijos į Europos Sąjungą (ES) procesas.
Baltijos valstybių ypač spartų ekonomikos augimą, sako TVF analitikai, tam tikra dalimi sukėlė žemas jų ekonomikų pradinis lygis bei sparčiai pajudėjusi pirmyn jų prekybos partnerių (t.y. Rusijos ir kitų NVS šalių) ekonomika. Tačiau svarbiausią vaidmenį čia suvaidino, TVF teigimu, stiprus nusiteikimas sudaryti verslui palankią aplinką (TVF primena, kad Lietuva ir Estija pagal Pasaulio banko 2006 m. atliktą verslo sąlygų tyrimą įeina į pasaulio 20-tuką) bei solidi makroekonominė politika (įskaitant žemesnę mokesčių naštą ir valiutų kurso stabilumą, susaistant jas su euru).
Vertindami Baltijos šalių perspektyvą TVF analitikai neįžiūri didelių pavojų ūkio raidai. Lietuva, Latvija ir Estija kažkiek sumažins augimo tempus, bet ir toliau liks labai spartūs. Šiais metais, prognozuoja TVF, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje padidės dar 7 proc. (Latvijoje 10,5 proc., Estijoje – 9,9 proc.), o 2008 m. – 6,5 proc. (Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 7,0 ir 7,9 proc.).
Truputį sparčiau nei Lietuvoje augančios kaimynų ekonomikos dėsningai pasižymės ir didesne infliacija bei grėsmingesniu einamosios sąskaitos deficitu. Jei Lietuvoje šįmet TVF numato 3,5 proc. vidutinę metinę infliaciją, tai Latvijoje – 7,3 proc. Estijoje – 4,8 proc. 2008 m. tie skaičiai atitinkamai bus 3,4 proc., 6,5 proc. ir 5,3 proc. Taigi, ekonomikos „perkaitimo“ pavojus ir ilgiau trunkančios, sunkiau suvaldomos infliacijos grėsmė kaimynų šalyse kiek didesnė.
Didesnis ir kaimynų priklausomumas nuo užsienio kapitalo įplaukimo į šalį – nes jų einamosios sąskaitos deficitas yra gerokai didesnis.
Tiesą sakant, tas deficitas yra didžiulis, o Latvijoje - stulbinantis. Pagal teoriją jis jau nebepriimtinas, netrukus reikalausiantis devalvuoti valiutą, skelbti skolų gražinimo atidėjimą, ar imti papildomas didžiules paskolas užsienyje. Nieko tokio nėra ir nereikia – tą deficitą visose šalyse nenutrūkstamai maitina užsienio kapitalo investicijos bei vis dar besiplečiantis ES pinigų srautas.
Todėl TVF prognozuoja einamosios sąskaitos deficitą Lietuvoje ir Estijoje šįmet būsiant 12,2 proc. ir 12,9 proc. BVP dydžio, o Latvijoje net 23 proc. BVP. (2008 m. jis nedaug tesumažės – bus atitinkamai 11,0 proc., 12,2 proc. ir 22,7 proc.).
Besitęsiantis, artimiausiu metu, spartus ekonomikos augimas Baltijos valstybėse nuteikia optimistiškai tuos Lietuvoje, kuriems tas augimas rūpi būtent šalies ekonomikos augimas. Kiek prastesnė savijauta turėtų būti tiems, kuriems svarbu – ar net svarbiau – yra lenktynės su latviais ir estais.
Čia popieriai prastesni. 2007 m. Latvija mus pralenks. Dar pernai gaminome daugiau už juos, skaičiuojant vienam gyventojui (Latvija – 15,5 tūkst. „tarptautinių dolerių“, Lietuva – 15,9; „tarptautiniai doleriai“ – tai tie patys JAV doleriai, tik perskaičiavus jų sumą pagal perkamąją galią, t.y. reaguojant į faktą, kad kainų lygis mūsų šalyse žemesnis). Šiais metais, skelbia TVF, Latvijoje bus sukurta 17,4 tūkst. „tarptautinių dolerių“ BVP 1 gyv., o Lietuvoje – 16,9 (skirtumas dar padidės 2008 m. – 19,0 tūkst. Latvijoje ir 17,9 tūkst. Lietuvoje). Estijoje šis rodiklis šįmet pasieks 20,1 tūkst., kitąmet – 22 tūkst. „tarptautinių dolerių“.
Taigi, Lietuvoje BVP vienam gyventojui bus 16,9 tūkst. tų į kainų lygį reaguojančių dolerių (16 862 – drįsta tiksliai prognozuoti TVF), o kaip pas likusius kaimynus? Rusijoje rodiklis pasieks 13,2 tūkst., Baltarusijoje – 9,5 tūkst. Ukrainoje – 8,1 tūkst., Armėnijoje 5,1 tūkst., Moldovoje 3,0 tūkst.
Gal verta pasidairyti, kas per „kompanija“ su mumis, t.y. kas gamina daugmaž tokį patį BVP kiekį vienam gyventojui? Artimiausias mūsų kaimynas – Argentina, jos rodiklis 17,0 tūkst. Netoliese kiti „kolegos“ – Latvija (17,4, jau minėjom), Botsvana (17,4 – taip; jei tik rasit žemėlapyje), Saudo Arabija (17,7), Lenkija (15,9), Kroatija (15,3).
Čia vieta vienam perspėjimui – nevadinkime BVP 1 gyventojui rodiklio tiesioginiu gerovės rodikliu; bendrojo nacionalinio produkto (BNP) rodiklis būtų tikslesnis. BVP rodo, kokia yra šalyje sukurta nauja vertė, tuo tarpu BNP parodo, kiek šalis turi pajamų, sukurtų naudojant jos darbo jėgą ir kapitalą. Skirtumas susidaro dėl to, kad dalis šalyje sukurtos vertės išvežama – grįžta užsieniečiams, šalyje investuoto kapitalo savininkams kaip jų pelnas, lygiai kaip dalis kitose šalyse sukurtos vertės įvežama į mūsų šalį, jei tose šalyse „sukosi“ mūsų kapitalas ar darbo jėga (mūsų piliečiai, netapę tų šalių nuolatiniais gyventojais).
Todėl kapitalą gausiai įvežančiose šalyse BVP daug didesnis nei BNP. Pavyzdžiui, Airijoje, kurios ekonomika didžiule dalimi yra tiesioginių užsienio investicijų padarinys, BVP vienam gyventojui yra maždaug septintadaliu didesnis nei BNP. Kitaip tariant, nors Airija jau gerokai lenkia Švediją, Vokietiją ar Prancūziją pagal BVP 1 gyv., ji atsilieka nuo jų pagal BNP 1 gyv., t.y. pagal faktinį gerovės lygį.
Galima pridurti – laikinai. Nes koks kapitalas bebūtų šalyje investuojamas – savas ar svetimas, jis pluša vienodai, didina ne tik investuotojų, bet ir dirbančiųjų pajamas. Kam tenka pelnas, kam vis daugiau pajamų darbo užmokesčio pavidalu. Paskui ateina metas, kai šalis pati ima vis daugiau investuoti kitose šalyse.
Žinoma, visai nesunku visas tas TVF prognozes sužlugdyti; nereikėtų nė savanaudžių kaimynų pastangų, pakaktų ir mūsų pačių atsipalaidavimo, tingumo, neprofesionalumo ar kvailumo.
