Pagal įregistruotą projektą numatoma, kad nuo pašalinimo dienos 8 metus pašalintas asmuo negalėtų būti renkamas ar skiriamas prezidentu, Seimo pirmininku, premjeru, Seimo nariu bei ministru, o valstybės kontrolieriumi – 5 metus. Galimybės po apkaltos grįžti į teisėjų pareigas įstatymo projektas nenumato.
Seimas antradienį pirmą kartą balsuos dėl Konstitucijos pataisos projekto, susijusio su per apkaltą pašalinto partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso kandidatavimo galimybėmis, priėmimo.
Pagal šią pataisą Konstitucijos 74 straipsnis būtų papildytas nuostata, kad „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš einamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai “.
Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai per priėmimą du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
