Dabar labai populiaru skaičiuoti svetimus turtus, stebėtis kai kurių asmenų „riebiomis“ turto deklaracijomis, aptarinėti, iš kur tiek gero tas ar anas sukaupė. Bet retas toks skaičiuotojas pabando rinkos kainomis įvertinti savo turtą. Įvertinęs labai nustebtų, kad taip pat yra gana turtingas, nors gyvena gana varganai, nes, kaip sakoma, trobos kampo pietums neatsikąsi, nors ji, kažkada pigiai pastatyta, turto vertintojų dabar gali būti įkainota šimtus tūkstančių litų. Tačiau tai nereiškia, kad už tokią sumą šiais ekonominio nuosmukio laikais pavyktų ją parduoti. Su tokia situacija susidūrė tauragiškis Jonas S., kuriam iš pradžių buvo pasakyta, kad pašalpa jam nepriklauso – esą turi per daug turto.
Neįrengtas butas – beveik penktadalis milijono
Apsilankęs „Tauragės kurjerio“ redakcijoje Jonas S. pasakojo, kad yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje, bet bedarbio pašalpos negauna. Dirba tik žmona, ji gauna minimalų atlyginimą. Šeima gyvena bute sename, savivaldybei priklausančiame name. Jis įsitikinęs, kad pagal gaunamas šeimos pajamas jam turėtų priklausyti bent kukli pašalpa, taip pat ir lėšos malkoms pirkti. Tačiau savivaldybės Socialinės paramos skyriuje viena darbuotoja jam pasakė, kad nepriklauso nei pašalpa, nei pinigai malkoms įsigyti. Esą šeima turi per daug turto. Tas turtas – neįrengtas keturių kambarių butas neatiduotame eksploatuoti name, viename garsiųjų Skaičiavimo mašinų elementų gamyklos namų vaiduoklių.
– Sakė, kad butas Registrų centre įvertintas apie 180 tūkstančių litų. Tokios pinigų sumos niekas neduoda už gerai įrengtą keturių kambarių butą, kuris yra eksploatuojamame name, ne penktame aukšte. Todėl mes negalime jo nei parduoti, nei vaikams dovanoti, – piktinosi Jonas S.
Jis pasakojo, kad nebūtų to buto statę, jei valdžia būtų leidusi privatizuoti butą sename name. Pirma jo neleido privatizuoti todėl, kad namas – avarinės būklės, o vėliau, jog šeima jau turi butą (tą nebaigtąjį).
Visa tai paskatino pasidomėti Jono S. reikalais – gal čia kokia nors klaida, gal suklydo turto vertintojai, juk butas nebaigtame name neturėtų būti įregistruotas kaip gyvenamasis būstas? Nežinia, ar S. šeima kada nors sugebės įsirengti tą butą, o namo gyventojai pastatą pradėti naudoti, nes reikia atlikti labai daug brangiai kainuojančių darbų. Du begriūvančius Skaičiavimo mašinų elementų gamyklos namus bankas už paskolas atsiėmė ir pardavė, vieną, kuriame buvo atlikta daugiau statybos darbų, gyventojai per ilgai trunkančius teismus šiaip taip atsikovojo. Dėl to būstai nebaigtame įrengti name ir buvo įregistruoti kaip butai.
Geriau kreiptis raštu
Socialinės pramos skyriaus vedėja Ligita Rimkuvienė, išklausiusi, su kokia problema susidūrė tauragiškis Jonas S., pasakė, kad ji tik tokiu atveju galėtų pasiaiškinti situaciją, jei tas žmogus užeitų dar kartą arba jei aš žinočiau jo asmens kodą. Namuose aplankytas Jonas S. nusivylęs pasakė:
– Kam man ten be reikalo vaikščioti, galiu pasakyti asmens kodą.
Su L.Rimkuviene susitarėme, kad ji man paskambins, kai tik viską išsiaiškins, bet žadėto skambučio taip ir nesulaukiau. Tuo tarpu į redakciją atėjo skųstis dar du žmonės. Todėl su vedėja vėl susitariau susitikti.
Tačiau vedėja nebebuvo tokia maloni, sakė, kad apie kitų žmonių reikalus negalinti kalbėti, netgi pasakyti, kiek įvertintas nebaigtas įrengti keturių kambarių butas tame name. Paklausus, ar ji viską galėtų paaiškinti, jeigu mes ateitume kartu su Jonu S., atsakė, kad ne – esą tokia informacija yra konfidenciali, todėl kalbėtųsi vien tik su pašalpos prašytoju. Tada ji pasakė, jog pašalpos geriausia prašyti rašant prašymą, o ne aiškinantis žodžiu.
Raštus rašo ne tik prašytojai
Ketinau Jono S. prašyti, kad išsiaiškintų dėl nebaigto statyti buto vertės, o po to mudu būtume aiškinęsi su turto vertintojais. Tačiau nieko nebespėjome padaryti – netrukus sužinojau, kad jis susilaužė koją, Tauragės apskrities ligoninėje jam atlikta operacija.
Sužinojau ir tai, kad Jonui S. buvo paskirta 19 litų mėnesinė pašalpa, mat jis parašė prašymą, kuri, pasirodo, jam visgi priklausė. Kad lėšos malkoms įsigyti šiai šeimai nepriklauso, supratau iš tvarkos, jog tokiais atvejais vertinamos visų bute gyvenančių žmonių pajamos, o S. bute registruoti visi keturi jų vaikai.
Jonas S. ne pats pasiryžo dar kartą apsilankyti savivaldybės Socialinės paramos skyriuje, šio skyriaus darbuotoja jam namuose paliko raštelį, kad ateitų. Dar kartą apsilankyti jis buvo pakviestas, kai pašalpos skyrimo reikalais ėmė domėtis „Tauragės kurjeris“.
Jovita Strikaitienė
