Sena tiesa: iš oficialiai dirbančio asmens skolas išieškoti nesudėtinga. Ar tuo nesinaudoja šilumininkai, be skrupulų siųsdami raštus antstoliams dėl tų skolininkų, iš kurių pinigai garantuotai byrės? Ar tai nėra įmonės ir antstolių susitarimai? Tokių įtarimų turi į bėdą pakliuvęs žinomas biržietis.
Patikėjo žodžiu
„Blogiausia, kad pasitikėjau šilumos tinklų įmonės komercijos direktorės, tarybos narės Janinos Krūminienės žodžiu ir nerašiau jokių raštų. Dabar nieko neįrodysiu," - kalbėjo 37 metų biržietis Albertas Paulauskas. Klubo „Svaja" pirmininkas, aktyvus visuomenininkas, įvairių akcijų sumanytojas Albertas Paulauskas naują šildymo sezoną pasitiks patirdamas dvigubą nuostolį. Ir tai bus ne skola akcinei bendrovei „Litesko", o daugiau nei 430 litų mokestis antstolei. Ši suma bus atskaičiuojama iš vyro atlyginimo - jis dirba kasininku - pardavėju parduotuvėje „Cento". Tačiau antstolei jokio darbo atlikti nereikėjo, nes skola įmonei jau buvo sumokėta. A. Paulauskas šilumos tiekimo įmonei buvo skolingas už buto Rinkuškiuose šildymą. Jį vyras nuomojo iš savivaldybės. Jo skola šių metų liepos 31 dieną siekė 649,83 litus.
„Negi nėra mechanizmo, kad sustabdytų tokią šilumininkų ir antstolių savivalę?" - klausė Albertas Paulauskas. „Aš buvau susitaręs su komercijos direktore Janina Krūminiene, kad šią skolą per vasarą tikrai sumokėsiu. Ta skola buvo nuo seno. Kadangi mano pajamos minimalios, o šildymo išlaidos už butą milžiniškos, skolą dengiau po truputį. Jei būčiau nekalbėjęs, nesitaręs, nebūtų taip skaudu. Dabar tokį dalyką vertinu kaip kiaulystę," - kalbėjo A. Paulauskas. Rugpjūčio pradžioje vyras gavo pinigus už atostogas ir, dar paprašęs avanso, skubėjo skolą grąžinti.
Tačiau koks buvo košmaras, kai sumokėjęs pinigus kitą dieną jis sužinojo, kad į darbovietę atsiųstas antstolės Irenos Bakšienės raštas. Jo skola buvo perduota antstolei dėl išieškojimo. „Jei būčiau nesitaręs, nieko nesakyčiau. Niekada neneigiau turįs skolos ir ją tikrai žadėjau sumokėti. Dar prieš kelias dienas iki rašto iš antstolės buvau sutikęs J. Krūminienę ir žadėjau, jog skola bus padengta. Dabar sumokėjau pinigus, pats likau be pinigų pragyvenimui ir dar turėsiu sumokėti antstolei už darbą, kurio ji nepadarė," - piktinosi A. Paulauskas. Vyras nuėjo į šilumos įmonę ir J. Krūminienės paklausė, kodėl su juo taip pasielgta. J. Krūminienė jam esą paaiškinusi, kad šis per mažai mokėjęs.
„Bet jei per mažai mokėjau, turėjo pasakyti, jog reikia dengti daugiau. Juk tarėmės, kad šią vasarą skola bus sumokėta. Mokėjau, kiek galėjau. Ir raginimo, kad sumokėčiau visą sumą, kitaip skolos išieškojimas bus perduotas antstoliams, nebuvau gavęs," - piktinosi A. Paulauskas. Kartu su J. Krūminiene dirbanti juristė esą pareiškė nežinojusi, kad A. Paulauskas tarėsi su komercijos direktore, todėl grįžusi iš atostogų skolininkų dokumentus nusiuntė antstolei dėl išieškojimo.
„Kaip galėjo nepasikalbėti tuose pačiuose kabinetuose dirbdamos? Pasakiau - žinokit, panašu, kad jūs su antstole „pinigaujatės". Cirkelius padarė mano sąskaita, bet tegul žino, kad ir mes kai ką suprantam. Juk iš dirbančio ir niekur nesiruošiančio pabėgti žmogaus pinigus nesunku išieškoti. Jei būčiau koks prasigėrėlis, gal su manimi kalbėtų ir elgtųsi kitaip - ką iš manęs tokiu atveju paimtų?" - kalbėjo A. Paulauskas. Paaiškėjo ir įdomi aritmetika. Skolą A. Paulauskas visiškai padengė rugpjūčio 18 - tąją.
Kad jo dokumentai perduoti antstolei, sužinojo tik rugpjūčio 26 dieną, kai atėjo raštas į jo darbovietę dėl pinigų išieškojimo už jos darbą. „Tai ką antstolė dirbo, jei aš pats, sava valia, tą skolą jau buvau padengęs? Negi nėra mechanizmo, kad sustabdytų tokią šilumininkų ir antstolių savivalę?" - klausė vyriškis.
Raginti nebenorėjo
„Jis su mumis tarėsi, bet nemokėjo. Laukėm, nesulaukėm. Kai žmogus tariasi dėl skolos ir kiek nors moka, būna kita kalba. Dabar mokėjo per lėtai - atrodė, kad per vasarą skolos jis neišmokės," - pokalbių su A. Paulausku neneigė „Litesko" filialo „Biržų šiluma" komercijos direktorė Janina Krūminienė.
Pasak jos, A. Paulausko vienokio ar kitokio dydžio skola už šildymą įmonei tęsiasi nuo 2004 - ųjų. Šių metų balandžio 23 dieną bendrovė kreipėsi į teismą dėl A. Paulausko skolos - 938 litų - priteisimo. Birželio 8 dieną vyras įmokėjo 300 litų, o 22 dieną likusi skolos dalis buvo priteista teismo. Birželį J. Krūminienė sako atostogavusi. Susitikus A. Paulauską šis vis kalbėdavo per vasarą skolą tikrai sumokėsiąs, vėliau buvo užėjęs ir į įmonę.
„Nuo birželio 17 dienos laukėme. Bet per tą laiką jis nesumokėjo nieko. Kiek galima laukti, jei žmogus ir taip „užsiaugino" tūkstantinę skolą. Liepos 28 dieną vykdomąjį dokumentą perdavėm antstoliams. Liepos 30 dieną jis įmokėjo 100 litų.
Rugpjūčio 13 dieną įspėjome, kad jo duomenis perduosime firmai, kuri renka dokumentus apie skolininkus. Jis pinigus sumokėjo, todėl rugpjūčio 19 dieną parašėme antstoliams, kad skola sumokėta ir būtų nutrauktas išieškojimo vykdymas. Deja, antstolis už darbą savo pinigus turės pasiimti," - kalbėjo J. Krūminienė.
Paklausus, ar nereikėjo paraginti žmogaus, kad jis pinigus įneštų be antstolių, J. Krūminienė atsakė klausimu: „Kiek gali raginti?" Pašnekovė minėjo, kad įmonė turi apie 50 panašių skolininkų. „Albertas Paulauskas yra visuomenininkas, rūpinasi ir kitais žmonėmis, yra sumokėjęs kitų žmonių skolas. Mes labai dėl to džiaugėmės. Gaila, kad jam pačiam taip nutiko. Jam gal ir atrodo, kad mes nepakankamai laukėm, bet kiek gi gali?" - kalbėjo J. Krūminienė.
Tiesa, direktorė neneigė, kad iš A. Paulausko išieškoti pinigus nėra sunkiausia. Sudėtingiausia, kai skolininkai niekur oficialiai nedirba ir net turi mažų vaikų - tuomet jų nei iškeldinsi, nei skolą išieškosi.
Jurgita Vitkauskienė
