Persirgę koronavirusu galimybių pasu galės naudotis 180 dienų nuo diagnozės patvirtinimo: laikoma, kad apytiksliai tiek laiko po ligos žmogaus organizme išlieka pakankamai aukšta antikūnų koncentracija, liudijanti apie susiformavusį imunitetą.
Tačiau parlamentaras Paulius Saudargas susidūrė su situacija, kai antikūnų koncentracija jo organizme yra labai aukšta, tačiau nuo teigiamo COVID-19 diagnozės patvirtinimo jau praėjo 180 dienų. Tai reiškia, kad politikas negalės gauti Galimybių paso, nebent skiepytųsi, nors šiuo metu jam skiepytis ir nereikėtų.
„Jeigu žmogui baigiasi 180 dienų nuo ligos diagnozės, jis negali turėti Galimybių paso, nors antikūnų koncentracija organizme gali būti labai aukšta. Taip nutiko ir man: man jau baigėsi 180 dienų, bet duodamas imuninės kraujo plazmos sužinojau, kad mano kraujyje antikūnų koncentracija labai aukšta, taigi mano imunitetas prieš COVID-19 yra pakankamai stiprus, bet paso gauti aš negaliu, nes formaliai jau praėjo 180 dienų“, – pasakojo P. Saudargas.
Pašnekovas sako, kad norėdamas įgyti Galimybių pasą greičiausiai turės skiepytis, bet pasas suteikiamas praėjus 4 savaitėms po pirmosios „Vaxzevria“ vakcinos dozės arba tokiam pačiam laikotarpiui nuo vienintelės „Janssen“ dozės bei 1 savaitei nuo antrosios „Pfizer“ ar „Moderna” dozės.
„Vis tiek praeis mažiausiai mėnuo iki kol jį bus galima gauti, o kadangi sergamumo tendencijos aiškiai gerėja, tikriausiai pasibaigs karantinas ir Galimybių pasas nebeturės pirminės prasmės“, – teigia P. Saudargas.
S. Čaplinskas pataria skiepytis
Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas teigia, kad kai asmuo perserga koronavirusu, bet praėjus 180 dienų išlaiko pakankamai stiprų imunitetą, jam vis tiek patariama skiepytis.
„Net turinčiam imunitetą žmogui skiepas labai sustiprina ir prailgina imuninę apsaugą“, – sako profesorius.
Tačiau jis sutinka, kad Galimybių pasas galėtų apimti ne tik paskiepytus, persirgusius, neigiamą testą turinčius žmones, bet ir tuos asmenis, kurių organizmas pasibaigus 180 dienų terminui po ligos išlaiko aukštą antikūnų koncentraciją.
„Žiūrint į ateitį puikiai suprantame, kad imunitetas pas žmogų, nesvarbu, ar jis persirgo, ar pasiskiepijo, su laiku blėsta. Tada logiška tikrinti ir antikūnus, žiūrėti, kada pasiekiama riba, kai imuninės apsaugos nebeužtenka. Kiekvienam žmogui tai yra individualu.
Todėl išvada aiški – visa tai turi atsispindėti Galimybių pase. Tokių situacijų kuo toliau, bus daugiau. Tik kai kalbame apie antikūnų testą, reikia kalbėti apie kiekybinį testą, kurių yra du – vienas nustato antikūnų prieš COVID-19 titrą, kiek daug jų yra, o kitas – dar tikslesnis ir jis nustato neutralizuojančių antikūnų prieš COVID-19 titrą“, – sako S. Čaplinskas.
Pripažįsta: nespėja
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį pripažino, kad serologiniai antikūnų tyrimai, parodantys antikūnų koncentraciją organizme, kol kas netaps Galimybių paso dalimi, bet šią problemą ketinama artimiausiu metu spręsti.
„Tai yra pirmas prioritetas, ką techniškai turime papildyti. Tai tiesiog techninis dalykas, kad Galimybių pasas turi paimti iš e.sveikatos duomenis. Tuo rūpinamasi ir birželio mėnesį bus pridėtas papildymas. Tiesiog nenorėjome nukelti paties projekto starto dėl vieno komponento.
Prisipažįstame, kad nors „Registrų centro“ komanda dirba, bet šitos dalies gegužės 24-ai nespėjame, bus birželio mėnesį“, – teigė V. Jurgutis.
Skaičiuojama, kad birželio mėnesio pradžioje Lietuvoje Galimybių pasą galės įgyti apie 1,5 mln. įvairaus amžiaus žmonių, neįskaitant tų, kurie dokumentu naudosis pasidarę PGR arba antigeno testą.
Galimybių paso kodą gyventojams reikės atnaujinti kas septynias dienas.
Susidūrėte su panašia problema? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.
