B. Johnsonas spaudžiamas dėl vėlavimo įvesti kelionių į Indiją ir iš jos suvaržymus praėjusį mėnesį, kai pats dar planavo vykti į viršūnių susitikimą prekybos klausimais Naujajame Delyje.
Galiausiai ši kelionė buvo atšaukta, Indiją apėmus katastrofiškai naujai COVID-19 bangai, ir šalis greitai buvo įtraukta į Jungtinės Karalystės „raudonąjį sąrašą“, reiškiantį, kad iš Indijos atvykę keliautojai savo sąskaita turi karantinuotis viešbučiuose.
Tačiau nuo to laiko JK nutūpė per 100 lėktuvų iš Indijos, o „indiškoji“ koronaviruso atmaina jau plinta Britanijoje, ypač rajonuose, kur gyvena didelės iš Pietų Azijos kilusių žmonių bendruomenės. Tai gali kelti grėsmę planams nuo birželio 21-osios visiškai atverti ekonomiką.
„Vis labiau įsitikiname, kad paskiepijimas veiksmingai apsaugo nuo visų atmainų, įskaitant „indiškąją“, – parlamente pareiškė B. Johnsonas.
„Mūsų sienų režimas yra vienas griežčiausių visame pasaulyje“, – pridūrė jis.
Antradienį vyriausybės nariai prieštaringai kalbėjo apie tai, ar galimos kelionės į „gintarines“ šalis, tarp jų daugumą Europos valstybių. Kelionės į šias šalis turėtų vykti tik dėl „kritinių ar ypatingų priežasčių“, tokių kaip šeimos nario liga, sakė ministras pirmininkas.
Tuo metu sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas raginamas paaiškinti savo pareiškimą, kad užsikrėtimo „indiškąja“ koronaviruso atmaina atvejų skaičius Britanijoje didėja dėl kai kurių žmonių atsisakymo skiepytis.
„Pirmas pasaulyje“ tyrimas
Oficialūs duomenys rodo, kad minima atmaina didele dalimi išplito dėl keliautojų iš Indijos, todėl kilo daugiau klausimų dėl vyriausybės delsimo įtraukti šią šalį į „raudonąjį sąrašą“, nors jame jau buvo Pakistanas ir Bangladešas.
Duomenys rodo, kad dar gerokai prieš balandžio 23-iąją, kai įsigaliojo suvaržymai dėl Indijos, iš šios šalies atvykusiems keliautojams užsikrėtimas koronavirusu būdavo nustatomas dažniau nei keliautojams iš Bangladešo ir maždaug taip pat dažnai kaip keliautojams iš Pakistano.
M. Hancockas trečiadienį parlamentui sakė, kad dabar Britanijoje yra išaiškinti 2 967 užsikrėtimo atmaina B1617.2 atvejai ir kad jų skaičius nuo pirmadienio išaugo kone trečdaliu.
Paskelbęs apie „intensyvesnį testavimą“ dar keliuose rajonuose, jis sakė, kad „viruso ir vakcinos lenktynės tapo tikrai daug atkaklesnės“.
Tačiau kol kas vyriausybė tvirtina, kad po sėkmingos vakcinavimo kampanijos galės nuo birželio 21-osios atšaukti praktiškai visus viešojo gyvenimo suvaržymus.
Trečiadienį Britanijoje buvo nustatyti dar 2 696 COVID-19 atvejai ir trys mirties nuo šios ligos atvejai. Bendras mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius JK yra 127 694 – vienas didžiausių pasaulyje.
Sveikatos apsaugos sekretorius taip pat paskelbė, kad Britanija pradeda „pirmą pasaulyje“ tyrimą dėl skiepų nuo COVID-19 skatinamosios dozės, remdamasi septynių vakcinų, jau patvirtintų Vakarų valstybėse, bandymais.
Birželio pradžioje prasidėsiančiame tyrime dalyvaus beveik 3 tūkst. dalyvių. Išvadų tikimasi rugsėjo pradžioje; jos turi parodyti, ar prieš žiemos mėnesius, kai padaugėja kvėpavimo takų ligų atvejų, reikalinga skiepo nuo COVID-19 trečia dozė.
M. Hancockas taip pat paskelbė, kad birželio 3–4 dienomis Oksfordo universitete, kur buvo sukurta „AstraZeneca“ vakcina, surengs nevirtualų Didžiojo septyneto (G-7) valstybių sveikatos apsaugos ministrų susitikimą. Jo metu bus aptarta, kokiais būdais galima užkirsti kelią būsimoms pandemijoms.
