Du kartus iki gyvos galvos nuteistiems Lukiškių mirtininkų sektoriuje kalintiems Panevėžio Tulpinių gaujos lyderiams – Virginijui Baltušiui, Algimantui Vertelkai ir Audriui Andriušaičiui antradienį nepavyko nušalinti jų pateiktas apeliacijas nagrinėjančio Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų sudėties.
Gaujos veteranas įžvelgė žurnalistų susidomėjimą
Teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Jonas Algimantas Venckus ir teisėjos Elena Vainienė, Regina Gaudutienė atmetė tokį žiauriais nusikaltimais visoje šalyje pagarsėjusios banditų gaujos atstovų prašymą.
„Ši byla ypač sudėtinga. Žiniasklaidos susidomėjimas yra didžiulis (beje, teismo posėdžius lankė tiktai vienintelis portalo Balsas.lt žurnalistas, – red. past.), tad leidžia manyti, kad ši byla yra rezonansinė. Aš taip ir neišgirdau atsakymų į anksčiau pateiktus klausimus“, – teisme piktinosi garsiųjų žmogžudysčių iniciatoriumi vadintas A. Vertelka.
Įdomu tai, kad ne kartą ne tik Balsas.lt, bet ir kitų spaudos leidinių bei televizijos laidų žurnalistai bandė prakalbinti A. Vertelką, tačiau šis kategoriškai atsisakydavo pasiūlymo atvirai pasisakyti.
Jo bendro A. Andriušaičio valstybės paskirtas gynėjas Apeliaciniam teismui pareiškė: „Suprantu, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, tačiau teisėjų kolegija atmesdama ginamųjų prašymus, faktiškai, užkirto kelią padaryti teisingas išvadas. Manau, kad reikėtų plačiau ir giliau pažiūrėti į nusikaltimų padarymų aplinkybes. Vakar su ginamuoju šnekėjomės kalėjime, ir jis man pasakė, kad esant tokiai padėčiai, – kai visi apeliantų skundai atmetami, teismo verdiktas tampa iš anksto aiškus“.
Kvietė daugybę liudytojų
Daugelį metų ne tik Čikaga prie Nevėžio vadintą Panevėžio miestą, bet ir visą šalį šiurpinę Tulpiniai mano, kad teismo sudėtis yra šališka, mat ankstesniame teismo posėdyje buvo atmesti visų apeliantų prašymai.
Panevėžio mafiozai prašė iškviesti jų nusikaltimus atskleidusius eilinius policijos tyrėjus, aukštus teisėsaugos struktūrų vadovus, degalinių, užeigų darbuotojus, žurnalistus, bendražygių artimuosius, sugyventines. Liudytojams jie turėjo paruošę daugybę įvairių klausimų dėl daugiau nei prieš dešimtmetį padarytų garsiųjų nusikaltimų.
Tulpiniams sukėlė nemažai klausimų, bene garsiausio jų padaryto nusikaltimo – 2000 metais liepą bendrovės „Mažeikių nafta“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus bei vairuotojo žmogžudysčių atskleidimo aplinkybės.
Kas pavogė baigiamąją kalbą?
Tulpiniai A. Vertelka ir A. Andriušaitis išgirdę, kad jų prašymai atmesti dėl Apeliacinio teismo teisėjų sudėties nušalinimo pareiškė, kad baigiamosioms kalboms yra nepasiruošę, nes nesitikėję, kad teisėjai nenusišalins nuo šios bylos.
Anksčiau teismuose ne kartą psichikos sutrikimų turintį ligonį simuliavęs V. Baltušis teismui pareiškė, kad prieš keletą dienų kažkas iš jo kameros Lukiškių kalėjime pavogė nemažą dalį jam priklausančių užrašų.
Tarp šių – buvo ir dalis teismui paruoštos jo baigiamosios kalbos.
„Paslaptingai dingo net 10 lapų iš mano užrašų sąsiuvinio. Galbūt kažkas nenorėjo, kad pasakyčiau tokią baigiamąją kalbą? Gal kažkas norėjo mane išvesti iš pusiausvyros? Todėl prašau pasiruošti baigiamajai kalbai, ir padaryti teismo posėdžio pertrauką“, – kalbėjo V. Baltušis, kuris teismo procesuose visada sėdi teisiamųjų suole atskirtas nuo stikliniame narve kartu sėdinčių buvusių bendrų A. Vertelkos ir A. Andriušaičio.
V. Baltušis kreipėsi į portalo Balsas.lt žurnalistą, kad šis pakviestų į teismo posėdžius televizijos žurnalistę Aistę Mažutytę, anksčiau viename televizijos kanalų vedusią laidą „Balsas.lt televizija“.
Iki gyvos galvos nuteistas tulpinis pareiškė, kad šiai žurnalistei pateiktų daug įvairių sensacingų faktų.
Tačiau išgirdęs, kad neberodoma ne tik minėta televizijos laida, bet ir A. Mažutytė nedirba Balsas.lt redakcijoje, V. Baltušis akivaizdžiai nuliūdo. Tiesa, lieka neaišku, ar tai tiktai eilinis V. Baltušio triukas suvaidinti nepagrįstai nuteistą žmogų, ar noras save pareklamuoti buvusios televizijos garsenybės laidose.
Apeliaciniame teisme tulpinių gaujos atstovų baigiamosios kalbos bus pradėtos skaityti jau rugsėjo mėnesį. Manoma, kad tai užtruks net kelias dienas.
Kraupių nusikaltimų sąrašas
Portalas Balsas.lt primena, kad 2009 metais paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. Baltušiui, A.Vertelkai ir A. Andrušaičiui buvo skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o anksčiau su jais nusikaltimus dariusiam, tačiau vėliau teisėsaugai parodymus davusiam Dariui Blinkevičiui – 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
V. Baltušis, A. Vertelka ir A. Andrušaitis laisvės atėmimu iki gyvos galvos buvo nuteisti jau antrą kartą.
Apeliaciniame skunde A.Vertelka nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir nurodo, kad nuo 2000 m. vidurio iki dabar pažeidžiama jo nekaltumo prezumpcija, kai kurie liudytojai meluoja, o nuteistasis V. Baltušis parodymus 2002–2003 m. davė paveiktas psichotropinių medikamentų.
Jis prašosi išteisinamas pagal visus kaltinimus.
A.Andrušaitis apeliaciniu skundu irgi nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, todėl prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
V. Baltušis apeliaciniu skundu prašė išsamiai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą.
D. Blinkevičius mano, kad prieš dvejus metus paskelbtame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados nėra pagrįstos įrodymais, ir prašosi išteisinamas.
Anot kriminalinės policijos darbuotojų, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje siautėjusi Tulpinių gauja buvo viena žiauriausių ir negailestingiausių. Jie dažnai šaltakraujiškai susidorodavo ir su saviškiais. Ne vieną kraupų nusikaltimą yra atlikę su Klaipėdos mafijos garsenybe Sigitu Gaidjurgiu, kuris taip pat yra kelis kartus nuteistas aukščiausia kalėjimo bausme.
Tulpinių gaujai buvo inkriminuojami sunkūs nusikaltimai: nužudymai, svetimo turto sunaikinimai ir sugadinimai (sprogdinimai, plėšimai, teroro aktas) ir dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Tarp jų aukų – ne tik žinomas Mažeikių verslininkas G. Kiesus, jo sūnus bei vairuotojas, taip pat Panevėžio kriminalistas ir prokurorė.
Visos šios tulpinių aukos buvo nušautos.
