Tuometinio Seimo nario socialliberalo Antano Valionio parengtas įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį“ projektas Seimo įstatymų registre įregistruotas dar 2008 metų lapkričio 13 dieną. Dabar, po pusės metų, jau net neatrodo, kad iki numatomų iškilmių jis būtų bent pradėtas svarstyti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras patvirtino, kad dėl vadinamojo Amnestijos įstatymo projekto nėra pareikšta jokių naujų iniciatyvų.
Kategoriškai prieš proginę amnestiją pasisako ir Teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jis sutinka, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių žmonių skaičius, pagal kurį Europos Sąjungoje esame trečioje vietoje, turi mažėti, ir žada artimiausiu metu pateikti sistemines priemones, kaip tai spręsti.
Departamentas amnestijai nesiruošia
Kalėjimų departamento atstovai taip pat patvirtino, kad nevykdomi jokie pasiruošimai galimai amnestijai. Tad visiems maždaug 700 nuteistųjų, kurie pagal A. Valionio projektą turėjo po amnestijos turėjo pilna krūtine kvėpuoti laisvės orą, ir dar apie 2400 kalinių, kurių įkalinimo laikas būtų sutrumpėjęs, savo viltis turės atidėti gerokai tolimesnei ateičiai.
Specialistai yra apskaičiavę, kad 70 procentų paleistųjų į laisvę anksčiau ar vėliau vėl sugrįžta už grotų. Tad po neapgalvotos amnestijos bendras įkalintųjų skaičius sumažėtų neilgam. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų šalyje jau buvo skelbtos 6 amnestijos 1990, 1993, 1995, 1998, 2000 ir 2002 metais. Pastaroji buvo paskelbta Lietuvos Konstitucijos 10-mečio proga. Tuomet į laisvę išėjo 171 nuteistasis.
Prezidento įsakas sukėlė riaušes
Proginės amnestijos pavojus parodo ir kitų valstybių pavyzdžiai. Neseniai Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis paskelbė įsaką, kuriuo Velykų proga patenkino 390 nuteistųjų malonės prašymą. Tačiau tuo pasipiktino Tbilisio 5-ojoje pataisos darbų kolonijoje bausmę atliekančios moterys, mat amnestuotųjų sąraše tebuvo tik 23 moterų ir 6 nepilnamečių pavardės. Naktį į balandžio 19-ąją kalinės sukėlė maištą. Jos išėjo į kiemą ir pabandė išlaužti vartus, tada užėmė dalį kolonijos teritorijos, sulaužė visus medinius baldus, nuolaužas suvertė į krūvas ir padegė. Maištininkės reikalavo, kad malonė būtų suteikta visoms be išimties bausmę atliekančioms moterims. Gruzijos valdžios atstovai pareiškė, kad neįmanoma vienu metu amnestuoti 700 nuteistųjų, iš kurių bent 40 nuteistos už žmogžudystes ir kitus sunkius nusikaltimus.
Po beveik 12 valandų trukusio maišto į koloniją buvo įvestas specialiosios paskirties policijos būrys. Teigiama, kad rimčiau nenukentėjo nei viena maištininkė, tačiau smarkiai apgadintame pataisos įstaigos pastate kalinių jau nebegalima laikyti. Todėl visos moterys pervežtos į Rustavio kalėjimą.
2008 metais toje pačioje Tbilisio kolonijoje laisvės atėmimo bausme atliekančios moterys jau buvo paskelbusios bado streiką. Tačiau jų reikalavimai pagerinti laikymo sąlygas ir peržiūrėti kai kurias baudžiamąsias bylas nebuvo patenkinti.
Remigijus RAINYS
