Žmogžudysčių sumažėjo
Ukrainoje, spaudžiant Europos Tarybai, mirties bausmė buvo panaikinta pačioje 1999 metų pabaigoje. Į Europos Tarybą Ukraina įstojo 1995-ųjų lapkritį ir visus tuos keturis metus šaliai buvo grasinama pašalinimu iš Tarybos, jei ir toliau, su valstybės palaiminimu, bus šaudomi žmonės. Per tuos ketverius metus buvo įvykdyta net 217 mirties nuosprendžių. Nebuvo jokio mirties nuosprendžių moratoriumo ar kitokių lengvatų, nepasigailėjo tokių kalinių ir prezidentas, nes šalyje buvo sunki kriminogeninė situacija ir daugelis manė, kad tik mirties bausmė gali padėti įvesti tvarką.
Tačiau išėjo kiek kitaip. Šiuo metu Ukrainos nusikalstamumo statistika yra iškreipta karo su Rusija ir savais teroristais, tačiau, jei pažiūrėsime į ramesnius metus, tai skaičiai bus gana įspūdingi. 1999-2000 metais, kai buvo vykdomi mirties bausmės nuoprendžiai ir teismai vis dar teisė tokia bausme, Ukrainoje per metus buvo nužudoma po 4500-4700 žmonių, o panaikinus mirties bausmę, kai visi galvojo, jog nužudymų dar padaugės, jų žymiai sumažėjo. Per 2011-2012 metus buvo nužudyti 2300-2500 žmonės. Tai, aišku, labai daug palyginus su kitomis šalimis, tačiau faktas, kad žmogžudysčių Ukrainoje sumažėjo dvigubai.
Gyvena prastai
Pakeitus įstatymą pasisekė 450 nuteistųjų mirties bausme. Jie tapo pirmaisiais įkalintais iki gyvos galvos. Pagal naujai priimtą įstatymą tokie kaliniai bausmę privalėjo atlikti maksimalaus saugumo lygio kalėjimuose, kamerose po 2-4 žmones. Iš pradžių buvo manoma, kad nuteistieji iki gyvos galvos kalės Vinicos ir Žytomyro kalėjimuose – šie tam ir buvo paruošti. Po rekonstrukcijos šiuose kalėjimuose buvo sumūrytos armuotos kamerų sienos, grindys ir lubos, duryse ir languose įvesta signalizacija. Tačiau jau po dviejų metų, pradėjus teisti iki gyvos galvos, tie kalėjimai užsipildė ir dabar tokie nuteistieji jau laikomi net 19-oje kalėjimų. Juose įkurti atskiri maksimalaus saugumo lygio sektoriai, tačiau ir šie kalėjimai ne guminiai – jie jau užpildyti. Dabar bandoma tokį saugumo lygį užtikrinti ir įzoliatoriuose, tačiau tai pažeidžia ir kalinių teises, ir mažina kalėjimo darbuotojų saugumą. Kadangi dauguma įzoliatorių yra miestuose, tai bijomąsi ir dėl gyventojų saugumo, nes yra buvę atvejų, kai kaliniai bandė bėgti, buvo paėmę įkaitus.
Kalinčiųjų iki gyvos galvos gyvenimo sąlygos per tuos 15 metų šiek tiek pagerėjo, tačiau yra, ko gero, pačios prasčiausios tarp Europos Sąjungos šalių. Tik pernai nuteistiesiems iki gyvos galvos leisti ilgalaikiai pasimatymai. Paprastai kamerose jie apgyvendinami po 2-3. Jei kalinys bijo dėl savo gyvybės, jam skiriama vienutė. Jie valandai išvedami pasivaikščioti, gali žiūrėti televizorių. Pavyzdžiui, Žytomyro kalėjime, kuriame laikoma daugiausia tokių nuteistųjų, yra 22 televizoriai, kurie įjungiami nuo 6 valandos ryto iki 22 vakaro. Dažnai nuteistieji piešia ar mezga kojines našlaičiams.
Kalėjimo parduotuvėse nuteistieji, kurie turi pinigų gali nusipirkti rūkalų, muilo, šampūno, maisto produktų. Tie, kurie dirba, pinigų užsidirba; kas gauna pensijas, gali naudotis tais pinigais, dar kitiems – pinigų perveda giminės. Tačiau dauguma kalinių parduotuvėse nesilanko, nes retas kuris jų dirba. Nors pagal įstatymą nuteistasis neturi teisės atsisakyti darbo – būtų laikoma režimo pažeidimu, tačiau problema atvirkštinė – darbų trūksta.
Kaliniams darbas tai ir galimybė užsidirbti vieną kitą grivną, o dirbant ir laikas greičiau bėga. Kai kuriose kamerose yra pastatytos siuvimo mašinos ir kaliniai siuva, kitur yra įrengtos specialios darbui skirtos patalpos.
Anksčiau Ukrainoje nuteistieji iki gyvos galvos nešiodavo dryžuotus rūbus, po to šie buvo pakeisti oranžinės spalvos, o dabar – mėlynos spalvos, nes ne tokie teplūs.
Malonė dar nesuteikta
Vienintelė lengvata įvesta tik 2010 metais: 20 metų atkalėjęs vienvietėje ar dvivietėje kameroje kalinys turi teisę, jeigu, aišku, jis neturi nuobaudų, prašytis perkeliamas į daugiavietę kamerą. Atkalėjęs be bausmių 5 metus bendroje kameroje, nuteistasis iki gyvos galvos gali prašytis, kad jam būtų sušvelnintas režimas. Bet tai – ateityje, nes toks kalinys galėtų atsirasti tik 2025 metais.
Prašyti prezidento malonės kalinys gali irgi tik po 20 metų. Iki šiol dar nė vieno malonės prašymo nuteistiesiems iki gyvos galvos nebuvo suteikta. Jei prezidentas suteiktų malonę, tai būtų išleistas įsakas, kad kaliniui bausmė iki gyvos galvos keičiama 25 metų laisvės atėmimo bausme. Tuomet pasikeistų nuteistojo statusas ir jis, atkalėjęs ne mažiau kaip tris ketvirčius, galėtų kreitis į teismą, prašydamas lygtinai išleisti į laisvę. Tad pagal dabartinius įstatymus, net ir gavęs malonę, nuteistasis iki gyvos galvos į laisvę galėtų išeiti tik po 28 metų ir 9 mėnesių.
Kai prezidentas atmeta kalinio malonės prašymą, kitą kartą galima kreiptis tik po 5 metų. Tačiau vienas nuteistasis iki gyvos galvos sugebėjo išeiti į laisvę. Ukrainos pilietis už žmogžudystę iki gyvos galvos buvo nuteistas Vengrijoje. Teismo nuosprendyje buvo parašyta, kad jis turi teisę po 18 metų išeiti į laisvę. Kalinį atlikti bausmės Vengrija sugrąžino į tėvynę. Atkalėjęs 18 metų vyras kreipėsi į teismą, prašydamas išleisti jį į laisvę. Kadangi kalinys neturėjo jokių nuobaudų, teismas priėmė sprendimą jį paleisti.
Moterims – švelnesnis režimas
Kaip ir kitose šalyse Ukrainoje iki gyvos galvos teisiami žmogžudžiai recidivystai, žiaurūs prievartautojai, tokia bausmė numatyta už pasikėsinimą į šalies vadovus, pasikėsinimą į pareigūnus, teisėjus, gynėjus, jei tai susiję su šių darbu. Įkalinimo iki gyvos galvos bausmė negali būti skiriama tik nepilnamečiams, vyresniems nei 65 metų ir teismo metu nėščioms moterims. Ukraina yra viena iš tų retesnių šalių, kur pačia griežčiausia bausme baudžiamos ir moterys. Šiuo metu 23 iki gyvos galvos nuteistos kalinės atlieka bausmę Kačanovo pataisos kolonijoje netoli Charkovo. Joms taikomas vidutinis saugumo lygis. Kadangi kaliniams lengvatos taikomos pagal saugumo lygį, tai moterims suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, jos gali skambinti telefonu, gyventi po kelias bendrose kamerose.
Kadangi nuteistųjų iki gyvos galvos nuolat daugėja, tai parlamentarai svarsto, kaip sumažinti jų skaičių. Tačiau kol kas humaniškesni įstatymai sunkiai skinasi kelią. Buvo užregistruotas įstatymas, pagal kurį moterys nebūtų teisiamos tokia griežta bausme, tačiau po ilgo svarstymo jis buvo atmestas. Priešininkai rėmėsi tuo, kad iki gyvos galvos moterys nuteisiamos už labai sunkius nusikaltimus, dažniausiai nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Aukos giminių požiūriu, jokio skirtumo, kas žudė: vyras ar moteris.
Remiantis Europos Sąjungos šalių patirtimi buvo paruoštas įstatymas, numatantis lygtinį nuteistųjų iki gyvos galvos paleidimą, tačiau ir jis kol kas nepriimtas.
Bandė pabėgti
Trys nuteistieji iki gyvos galvos, atliekantieji bausmę 60-ojoje kolonijoje, 2007 metais sugebėjo paimti įkaitus ir reikalavo paleisti. Kartu su maistu konservų dėžutėse kaliniams buvo perduotas pistoletas ir pjūkliukas metalui pjauti.
Pabėgimą suorganizavo banditų ir plėšikų grupei vadovavęs ir už keletą žmogžudysčių bei plėšimų iki gyvos galvos nuteistas Arturas Cahajevas. Pirmą kartą šis vyrukas už plėšimą buvo nuteistas dar besimokydamas aštuntoje klasėje. Jo bijojo net tėvas, kuris, beje, irgi dalyvavo plėšimuose.
Lapkričio 10-osios naktį trys nuteistieji – Arturas Cahajevas, Dmitrijus Ivanovas ir Aleksandras Vyblovas – pabandė pabėgti. Vyrams pavyko pjūkliuku perpjauti grotas. Šį įrankį, paslėpęs gamyklinėje konservų dėžėje, dar prieš mėnesį perdavė Arturo brolis. Toje pačioje dėžėje buvo įdėtas ir į prezervatyvą įsuktas pistoletas. Konservuotos silkės dėžės svoris buvo toks, koks priklauso, ji prižiūrėtojams nesukėlė jokio įtarimo.
Perpjovę grotas ir ištrūkę iš kameros trys vyrai pašovė budintį prižiūrėtoją ir sugebėjo nusigauti į gamybines patalpas. Pakeliui jie įkaitais paėmė 5 kalinius. Užsibarikadavę gamybinėse patalpose pareikalavo paleisti į laisvę. Banditai tvirtino, kad jiems prarasti nėra ko ir grasino ne tik nužudyti įkaitus, bet ir susprogdinti kalėjimą.
Kalėjimo vadovybei teko kviestis specialiąsias pajėgas. A. Cahajevas šturmo metu buvo nukautas, o abu jo padėjėjai pasidavė.
Kitame numeryje:
Nuteistų iki gyvos galvos ukrainiečių nusikaltimai
Petras KURMELIS
