Vis dėlto net, jeigu visi jūsų radiatoriai yra užsukti ir butas šilumos nesuvartoja, tai nereiškia, kad už šildymą jo savininkui mokėti nereikės.
Šildymas neatsuktas, bet mokėti reikia
Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsi kai kurie skaitytojai pastebėjo, kad naujausiose sąskaitose už šildymą mokėtina suma gerokai išaugo, nors jie esą šiemet dar net nebuvo atsukę radiatorių.
Jie taip pat pastebėjo, kad „Vilniaus šilumos tinklų“ sąskaitose yra eilutė, kuri vadinasi „Priskirtas šilumos kiekis pastato bendroms reikmėms“.
Iš tiesų kiekviename daugiabutyje yra ne tik individualūs butai, bet ir bendros patalpos – laiptinės, rūsiai, holai ir pan.
Panašu, kad iš tikrųjų net nešildant savo buto už šildymą gali tekti mokėti. Tokių gyventojų ar butų savininkų skaičiuojama tūkstančiais.
Anot kai kurių šilumos tiekėjų, jie turi mokėti daugiau, nes, kai šalta, jų nešildomus butus netiesiogiai šildo kaimynai.
Moka, kad nesišildytų kitų sąskaita?
„Vilniaus šilumos tinklų“ komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė naujienų portalą tv3.lt priminė, kad klientams yra pateikiamos sąskaitos už visą namo šildymui pateiktą šilumos energiją – ne tik individualaus buto.
O vien šioje bendrovėje klientų (butų), kuriems taikomas šilumos paskirstymo metodas, šiuo metu yra apie 53 tūkst.
„Siekiant apginti visų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris šilumos tiekėją įpareigoja apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo šilumos energijos gretimų butų / patalpų sąskaita.
Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t. y. nešildant, ar šildant savo patalpas minimaliai, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (bendrosioms reikmėms)“ – aiškino M. Merkytė.
Anot jos, tuo atveju, jeigu bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), bute oro temperatūra galimai net ir tokiu atveju būna artima norminei (18–22 °C).
„Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Šiluma pagal fizikos dėsnius juda ten, kur šalčiau ir toks butas buvo šildomas gretimai esančių butų sąskaita“, – komentavo „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė.
Kaip skaičiuoja individualiai nesuvartojamą šilumą
M. Merkytė taip pat paaiškino, kaip šilumos kaina individualiam butui taikoma tuo atveju, jeigu jis nešildomas.
Pavyzdžiui, kai pagal buto (patalpos) šilumos skaitiklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms sudaro 40 proc. (taikomas tolygaus šildymo koeficientas – 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti.
Šis dydis paskaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos skaitiklių rodmenis padalinus iš tų butų (patalpų) ploto (išvedamas vidutinis šilumos kiekis vienam kvadratiniam metrui), padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto.
Atitinkamai sumažinama bendrosioms reikmėms priskirto šilumos kiekio dalis, paskirstoma visiems kitiems butams (patalpoms), kurių šildymo sąnaudos atitinka tolygaus šildymo sąlygos reikalavimus.
Paskirstymą reguliuoja įstatymas
M. Merkytė taip pat informavo, kad „Vilniaus šilumos tinklų“ veikla yra reguliuojama, todėl sąskaitos klientams, jose naudojami terminai yra reglamentuoti Šilumos ūko įstatymo ir kitų teisės aktų.
Pagal Šilumos ūkio įstatymą, nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – tai viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidos skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade esančio skaitiklio, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos.
Namo šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu apskaičiuojamas iš name suvartoto šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti, nustatyto pagal namo įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso (prieš karšto vandens ruošimo įrenginį) rodmenis, atėmus namo vartotojams priskirtus šilumos kiekius karštam vandeniui paruošti, pateiktus pagal butuose (patalpose) įrengtus buitinius karšto vandens skaitiklių rodmenis arba nustatytas karšto vandens suvartojimo normas, jei tokie prietaisai nėra įrengti.
Šis kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai prie namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingiesiems plotams.
Jeigu per ataskaitinį mėnesį namo vartotojams priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti viršija faktiškai suvartotą vandens kiekį, tuomet šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu sąskaitoje bus su minuso ženklu, t. y. neigiamas, ir atitinkamai mažins mokėtiną sumą.
Tais atvejais, kai ataskaitiniu laikotarpiu name vartotojams priskiriamas mažesnis šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti negu name faktiškai suvartota pagal geriamojo vandens (prieš karšto vandens ruošimo įrenginius) skaitiklio rodmenis, apskaičiuotas šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu bus teigiamas dydis.
Šis kiekis analogiškai paskirstomas vartotojams proporcingai prie namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingam plotui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Džiaugiasi, kad taip yra
Nes yra kąvogti , ir niekas nesuskaičiuos, nesuseks, nepagaus
Jokios apskaitos, tik buhalterinių skaičių lentelėje sudėliojimas
Žmogus priverstas mokėti net už tai kuo nesinaudoja ir net ne tiek kiek naudojasi - o kažkokius nuo lempos nustatytus mokesčius. Nupjovei ir išmetei radiatorius - visvien mokėsi tiek pat kaip visi. Sąžiningai rūšiuoji šiukšles - visvien mokėsi lygiai tiek pat kaip kaimynas,kuris viską verčia į vieną miśrių atliekų konteinerį. Valstybėje absoliučiai nėra tokio socialinio teisingumo - kad žmonės mokėtų tik už tai kuo naudojasi.
