Gyventoja Loreta naujienų portalui tv3.lt teigė, kad nežino, kur kreiptis, kai kaimynas neaišku, kuo kūrena savo būstą.
„Neįmanoma net durų minutei atidaryti, o apie kambarių vėdinimą nei kalbos negali būti. Visi kaimynai pasipiktinę.
Kažkoks košmaras. Susitarti neįmanoma. Baisus tvaikas kieme“, – tvirtino Loreta.
Ji pridūrė, kad kol kas pagalbos į institucijas nesikreipė, mat jau anksčiau kiti gyventojai skundėsi, tačiau jokio rezultato nepasiekė.
Ką daryti, pastebėjus, kad kaimynas degina kietąsias atliekas?
Aplinkos apsaugos departamento atstovai naujienų portalui tv3.lt akcentuoja, kad jei gyventojai pastebi deginamas atliekas, jie nedelsdami turi kreiptis skubiosios pagalbos telefonu 112.
Taip pat galima nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, siųsti medžiagą el. paštu [email protected], kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai galėtų imtis veiksmų.
Primenama, kad netinkamai deginamos atliekos labai teršia orą. Medinės paletės, kartonas ar spauda, dažnai būna apdorotos cheminėmis medžiagomis.
Pavyzdžiui, medinės paletės impregnuojamos cheminėmis priemonėmis drėgmės ar kenkėjų atsparumui, medžio drožlių plokštės suklijuojamos formaldehido dervomis, o spauda ar laminuotas popierius padengti dažais bei plastiku, kurie degant skleidžia toksiškus dūmus.
Deginant tokias medžiagas, į aplinką patenka pavojingos medžiagos, kurios gali užteršti dirvožemį, gruntinius vandenis ir maistą bei kelti pavojų žmonių sveikatai.
Be to, kūrenant atliekas katiluose, dūmtraukyje susidaro kenksmingi suodžiai, kurie ne tik blogina šilumos perdavimą, bet ir didina gaisro riziką.
Tai gali paveikti sveikatą: kai kurie žmonės turi ypač saugotis
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro atstovė Vilda Bajoriūnienė naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad didesnės dalelės dažniausiai paveikia individo viršutinius kvėpavimo takus.
„Nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.
Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis“, – komentuoja V. Bajoriūnienė.
Asmeniui bauda gresia iki 1 200 eurų
Aplinkosaugininkai informuoja, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru.
Už atliekų ar kitų medžiagų, kurios nėra kuras, deginimą gali tekti susimokėti baudą ir atlyginti žalą aplinkai.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad už neskirtų kūrenimui medžiagų ar atliekų deginimą, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.
Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 000 eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
