Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad per pastaruosius penkerius metus nauji atviros tuberkuliozės atvejai pradėti registruoti tarp vaikų ir kasmet jų vis daugėja. Tuberkuliozės plitimas tarp vaikų ir jaunuolių tampa viena opiausių ir didžiausią nerimą medikams bei visuomenei keliančių problemų, rašo „Respublika“.
Medikai sergamumo tuberkulioze ir šios ligos gydymo situaciją Lietuvoje jau ne vienus metus vadina katastrofiška - sergamumas tuberkulioze Lietuvoje didesnis nei daugumoje Europos šalių. Šios ligos plitimo priežastimi tampa nepakankamas visuomenės informuotumas, klaidinga nuomonė apie tuberkulioze sergančius ligonius ir paties gydymo nekontroliavimas.
Dar viena auka
Atvirąja tuberkuliozės forma susirgusi aštuoniolikmetė Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistė sukėlė nerimą ir savo klasės draugams, ir jų tėvams. Ypač verčia nuogąstauti tai, kad pernai mirė taip pat atvirąja tuberkuliozės forma sirgęs merginos brolis.
Viename Zarasų rajono kaime auganti mergaitė blogai pasijuto spalio 20-ąją. Po trijų savaičių tyrimų ligoninėje pasitvirtino įtarimai, kad ji serga atvirąja tuberkuliozės forma.
Zarasų rajono savivaldybėje buvo parengtas profilaktinių priemonių planas, siekiant sustabdyti galimą ligos plitimą. Nors per atsitiktinius socialinius kontaktus tuberkuliozė mažai plinta, bet visiems moksleiviams ir jų tėvams buvo pasiūlyta išsklaidyti įtarimus atliekant detalius sveikatos tyrimus. Ar nuo gimnazistės neužsikrėtė artimai su ja bendravę bendraamžiai, paaiškės tik nuodugniai ištyrus gimnazistų sveikatą.
Diagnozuojama vaikams
Tuberkuliozė - labiausia pasaulyje paplitusi lėtinė liga. Nuo seno žinoma, kad tuberkulioze sergama ten, kur prastos gyvenimo sąlygos ir skurdas. Tačiau tuberkuliozės rykštė kerta ne tik asocialiems žmonėms. Tikimybė užsikrėsti nuo atvirąja tuberkuliozės forma sergančio žmogaus egzistuoja bet kur, nes ligą sukeliančios mikobakterijos plinta ligoniui kalbant, kosint, čiaudint.
Didžiausia rizika užsikrėsti tuberkulioze tyko turinčių nusilpusį imunitetą žmonių. Sergantieji cukriniu diabetu, ŽIV ar onkologinėmis ligomis daug lengviau pasiduoda šiai ligai nei sveiki žmonės.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, tik per praėjusius metus atviros tuberkuliozės židiniai užregistruoti penkiose Vilniaus miesto mokyklose. Pastebėta, kad didžioji dalis tuberkulioze susirgusių mokinių yra iš tvarkingų, pasiturinčių šeimų, gerai besimokantys, aktyviai užsiimantys įvairia popamokine veikla. Akivaizdu, kad didelis krūvis, įtempta dienotvarkė išsekina vaiko organizmą, kartu ir imuninę sistemą, ir jis tampa mažiau atsparus ligoms, taip pat ir tuberkuliozei.
Iš visų 2007 m. naujai registruojamų tuberkuliozės atvejų apie 65 proc. sudarė atvira tuberkuliozė. Tai apleista ligos forma, kai jau išsivysto dideli plaučių pažeidimai ir ligos sukėlėjas su iškvepiamu oru patenka į aplinką. Akivaizdu, kad šie asmenys ilgai nekreipė dėmesio į pirmuosius ligos požymius, kreipėsi į medikus jau labai rimtai sutrikus sveikatai.
Vaikų sergamumas didėja
Tuberkulioze sergančiam žmogui kosint į aplinką patenka ligos užkrato. Kiekvienas įkvėpęs šio oro gali tapti užkrato nešiotoju. Vienas tuberkulioze sergantis žmogus per metus vidutiniškai apkrečia 10-25 sveikų asmenų.
Kauno II klinikinės ligoninės vaikų Pulmonologijos skyriaus vedėjos, vaikų pulmonologės Dalios Steponavičienės teigimu, viena esminių tuberkuliozės plitimo priežasčių - nekontroliuojamas tuberkuliozės gydymas. Daug suaugusių ligonių nutraukia gydymą ir toliau platina šią ligą.
Pasak D. Steponavičienės, valstybinė tuberkuliozės programa reglamentuoja, kad tuberkulioze sergantis ligonis turi būti gydomas. Tačiau nėra užtektinai įstatymų svertų, kurie priverstų ligonį gydytis ar leistų gydyti jį priverstinai, kad jis nepabėgtų iš ligoninės ir neplatintų ligos sukėlėjo aplinkoje. Tam reikalingas stacionaras ir griežta priežiūra, nes atvira tuberkuliozės forma sergantis ir nesigydantis ligonis daro nusikaltimą apkrėsdamas kitus visuomenės asmenis, o ypač vaikus.
„Nemanau, kad žmonės pakankamai žino apie šią ligą - daug šeimų, net ir turinčių sergančių tuberkulioze savo namuose, nenori tikrintis ir mano, kad ši bėda praeis savaime. Nemažai sergančių suaugusiųjų nutraukia gydymą, kuris turi būti ne trumpesnis nei 6 mėnesiai, todėl jų liga tampa lėtinė. Tuberkuliozės bakterijos, nepakankamai gydant, pasidaro atsparios vaistams, tuomet jau tikrai ši liga tampa grėsminga, jos negalima išgydyti“, - sako gydytoja.
Šiuo metu Kauno II klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje gydomi 23 vaikai, sergantys tuberkulioze. Du iš jų šiuo metu yra izoliuoti, nes skiria tuberkuliozės bakterijas, du vaikai serga labai sunkia tuberkuliozės forma - tuberkuliozės meningitu.
Vaikų sergamumas tuberkulioze didėja: 2003 m. Kauno II klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje gydėsi 62 vaikai. 2007 m. sergančiųjų skaičius išaugo iki 92, iš jų 6 sirgo atsparia vaistams tuberkuliozės forma.
Trūksta valdžios dėmesio
„Pernai ministras pirmininkas mūsų ligoniams padovanojo televizorių. Tai puiki dovana vaikų laisvalaikiui, ir tiek. Kur kas labiau mums padeda Vokietijos piliečiai, kurie daug kartų labdara atvežė intraveninių vaistų nuo tuberkuliozės, jais gydome pačius sunkiausius ligoniukus. Daugiau pagalbos nesame gavę“, - sakė D.Steponavičienė.
Gydytoja teigia, kad be papildomos paramos skyriui ir tuberkulioze sergantiems vaikams neišsiverstų. Kauno II klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyrių jau antrus metus iš eilės globoja vienintelis Lietuvoje aktyviai veikiantis paramos ir labdaros fondas tuberkulioze sergantiems vaikams „Saulės smilty“s.
„Fondas mums nupirko spirometrą ir vaikišką bronchoskopą, tad pagerėjo tuberkulioze sergančių vaikų ištyrimas. Spirometru galime įvertinti vaikų plaučių funkciją, o specialiu bronchoskopu – atlikti bronchoskopijas mažiems vaikams, paimti medžiagos tyrimui dėl tuberkuliozės mikobakterijų iš mažųjų ligoniukų bronchų“, - sakė gydytoja.
„Mums belieka tikėtis, kad į tuberkuliozės problemą Lietuvoje dėmesį atkreips išrinktasis Seimas ir naujoji Vyriausybė. Tuberkulioze sergančiųjų, ypač vaikų, gydymas turi rūpėti ne vien rėmėjams“, - sakė D.Steponavičienė.
Komentaras
Doc. Edita Davidavičienė
Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja
Vaikų, sergančių tuberkulioze, Lietuvoje daugėja - 2007 m. per pirmuosius 10 mėnesių tuberkuliozė pirmą kartą buvo diagnozuota 92 vaikams, šiemet per tą patį laikotarpį liga diagnozuota jau 103 vaikams. Plaučių tuberkuliozė pernai buvo diagnozuota 13 vaikų, šiemet - 16, pernai tuberkuliozės mikobakterijos buvo išskirtos 8 vaikams, šiemet 13.
Reikia pastebėti, kad per 10 šių metų mėnesių plaučių tuberkuliozė vaikams nebuvo diagnozuota didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šauliuose ir Panevėžyje. Didžioji dalis šiais metais naujai išaiškintų vaikų sergančių tuberkulioze yra rajonų gyventojai.
Mums neramu dėl to, kad daugiau nei 70 proc. vaikų, kuriems diagnozuojama tuberkuliozė, gyvena šeimose, kuriose kažkas jau serga šia liga. Tad galima daryti išvadą, kad šeimose šiai ligai neskiriama pakankamai dėmesio, vaikai nuo jos nesaugomi. Vaikas daug labėlesnis nei suaugęs žmogus, jo imuninė sistema mažiau atspari, tad jei aplinkoje, kurioje jis gyvena, yra tuberkuliozės bacilų, nesiimant reikiamų apsaugos priemonių vaikas jas „pasigauna“ gana greitai. Tad dėl to, kad daugėja tuberkulioze sergančių vaikų, iš esmės kalti suaugusieji.
Anksti išaiškinti galinčius susirgti vaikus padeda tuberkulino testas - objektyvus turimas, kuris leidžia įtarti vaikams tuberkuliozę. Telieka pasidžiaugti, kad pagaliau priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuris reglamentuoja, kad 7 m. vaikams ir vaikams, priklausantiems tam tikroms rizikos grupėms, toks testas turi būti atliktas. Kaip šeimos gydytojai dirba šioje srityje, paaiškės kitų metų pradžioje, kai gausime iš visų miestų bei rajonų oficialias ataskaitas apie tai, kiek vaikų kur gyvena ir kiek tuberkulino mėginių buvo atlikta.
Kita problema - pernai Vilniuje susiklosčius nepalankiai epidemiologinei situacijai, kai net penkiose mokyklose buvo nustatyti tuberkuliozės židiniai, tose mokyklose besimokančių vaikų tėvai buvo raginami atvesti savo atžalas pasitikrinti dėl tuberkuliozės. Deja, tai padarė tik 10-15 proc. tėvelių. Telieka daryti išvadą, kad kitiems vaikų sveikata rūpi nepakankamai. Tėvai turėtų suprasti, kad sveikatos nenusipirksime - turime ja rūpintys patys.
Aida Valinskienė
