Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ne tik prarado didesnių šalies miestų kontrolę, bet ir neteko „kovotojų su marginalais“ aureolės.
Suskaičiavus balsus ir mandatus, gautus per praėjusius savivaldos rinkimus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadai viešai džiūgavo išvengę triuškinamo pralaimėjimo, nepaisant nepopuliarų sprendimų, kurie esą buvo būtini norint įveikti ūkio krizę.
Kažkada principingumo ir moralios politikos principų vėliava visiems prieš akis mojavusi partija dabar primena sutrikusių judesių garnį, mėginantį įsikabinti snapu į bet kokią minkštą aplinkinio grunto vietą. Tai dabar vadinama „pragmatizmu“. Išskirtinis „lankstumas“ ir veidmainystė nepadėjo – TS-LKD neturi merų ir vicemerų pozicijų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje. Kur tik galėjo, be jų dalyvavimo apsiėjo ne tik tos partijos, kurios yra opozicijoje nacionaliniu mastu, bet ir partneriai liberalai, liberalcentristai. Antrą vietą pagal mandatų skaičių savivaldybių tarybose gavusiai TS-LKD tai ypač žeminanti ir nedėkinga situacija.
Reikšminga permaina
Politologai sutaria, kad pralaimėjimas didžiuosiuose miestuose – skaudus smūgis premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamai partijai, nors akcentuoja skirtingus dalykus.
Tai, kad TS-LKD nebeturi vadovaujamų pozicijų didžiuosiuose miestuose, reikšminga permaina ne vien todėl, jog Seimo rinkimams artėjant pasunkės galimybės išnaudoti vadinamuosius administracinius išteklius. Taip mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Radžvilas.
„Pas mus įprasta rinkimų rezultatus vertinti primityvia aritmetika, vertinant gautų balsų ir atstovų vietas. Iš tikrųjų politikoje veikia sudėtingesni principai ir reguliarumai. Pagal juos vertinant TS-LKD rezultatus, galima tvirtai kalbėti apie akivaizdžią partijos pozicijų silpnėjimo tendenciją.
Prarastos pozicijos daugelyje šalies miestų yra akivaizdi, bet anaiptol dar ne svarbiausia šio silpnėjimo apraiška. Svarbiau, kad partija priėjo savotišką politinę aklavietę. Norėdama dalyvauti valdžioje net savivaldos lygiu, partija priversta sudarinėti koalicijas su tokiomis politinėmis jėgomis, su kuriomis anksčiau tai būtų buvę neįsivaizduojama“, – pabrėžė politologas.
Viena iliustracijų – žūtbūtinis mėginimas patekti į valdžią Vilniuje ir Kaune. Laikinojoje sostinėje iki paskutinio momento tikėtasi kažkada nelabuoju vadinto Rolando Pakso vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos paramos, o sostinėje mėginta susidėti su intensyviai Lietuvą dergiančio europarlamentaro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio bloku.
Politologas Lauras Bielinis taip pat mano, kad didžiųjų miestų netektis yra svarbi, bet daugiausia jis akcentuoja kitus dalykus: „Išsidėstymas savivaldoje stipriai lemia tai, kaip paskui vyksta rinkimų kova į Seimą, ypač panaudojant vadinamuosius administracinius išteklius.“
Kartu L. Bilienis pritaria V. Radžvilo minčiai, kad partija praranda ideologines pozicijas. „Anksčiau partija garsėjo tuo, kad turėjo tvirtas ideologines nuostatas. Dabartinis beatodairiškas veržimasis į valdžią, nesirenkant partnerių ir priemonių, griauna šį įvaizdį iš pagrindų“, – sakė L. Bielinis „Balsas.lt savaitei“.
Vidinės bėdos
„Kaimo partija“, kaip šaiposi politiniai oponentai, tapusią TS-LKD kamuoja ir vidinis draskymasis. Partijos Priežiūros komitetas nutarė pašalinti iš organizacijos Tautininkų frakcijos lyderį Gintarą Songailą. Šiuo atveju persipina vertybiniai ginčai ir asmeniškumai.
Blokui Vilniuje su V. Tomaševskiu pasipriešinęs G. Songaila anksčiau viešai pasiūlė partijos lyderiui A. Kubilui atsistatydinti. „Balsas.lt savaitei“ G. Songaila teigė dėl nieko nesigailįs ir nesiimąs spręsti, kas buvę svarbiau: jo konfliktas su A. Kubiliumi ar prieštaravimas minėtai koalicijai. „Abu momentai buvo svarbūs, o kuris svarbesnis – klauskite A. Kubiliaus. Mano supratimu, konfliktas buvo vertybinis“, – teigė G. Songaila.
Politologas L. Bielinis, pasveikinęs tokį konservatorių sprendimą, pripažino, kad pagrindiniu motyvu greičiausiai tapo susikirtimas su partijos pirmininku. „Vis dėlto manau, kad sprendimas geras, nes kurdamas įtampas su tautinių mažumų grupėmis G. Songaila kėlė problemų partijai“, – sakė politologas.
Jo kolega V. Radžvilas mano, kad šis incidentas tėra tik dar viena partijos aklavietės iliustracija. Abi TS-LKD elito grupuotės, kurių viena siūlė neleisti į valdžią Vilniuje Artūro Zuoko, o kita – V. Tomaševskio, anot eksperto, yra vertos viena kitos.
„Abi grupuotės galėjo ramiai sutarti ir pabūti opozicijoje Vilniuje. Partija, pasirinkusi tokį kelią, būtų įgijusi tikrai svarių argumentų Seimo rinkimams“, – teigė V. Radžvilas, apgailestaudamas, kad vadinamojo pragmatizmo ir beatodairiško valdžios troškulio apsėsti konservatoriai pasielgė kitaip.
V. Radžvilas kritikavo kai kurių politikų mėginimą pasinaudoti, anot jo, „dalies intelektualų bendruomenės neišprusimu" ir pristatyti flirtą su V. Tomaševskio organizacija, kurią politologas laiko atvirai antivalstybine, kaip mėginimą gerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Pasak V. Radžvilo, partijos istorijoje viskas paprastai būdavo organizuojama priešpriešos kūrimu. „Būdavo surandama jėga, su kuria reikia kovoti ir nuo kurios gelbėtis, o po eilinių pralaimėtų rinkimų ta jėga pasirodydavo ne tokia ir baisi. Būdavo surandamas naujas baubas. Dabar ir ši schema nebeveikia“, – pastebėjo jis.
Politologo nuomone, po dabartinių koalicinių žaidimų kalbėti apie vadinamąsias tradicines ir marginalias partijas, skirtumus tarp jų – nėra nė menkiausios prasmės. Galima pastebėti, kad partijos vadovybė šiuos skirtumus tarp savęs ir „marginalų“ eliminavo jau seniau – bemaž atvirai parduodama atitinkamą poziciją sąraše buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui.
A. Kubilius pavargo?
Iš valdžios miestuose išvarytą, ideologinius orientyrus praradusią partiją vis dar vairuoja A. Kubilius ir jo artimų bendražygių politinis biuras, tačiau šįkart matyti požymių, kad jam pagaliau gali būti mesta pirštinė.
Jau kurį laiką premjero ir partijos pirmininko aplinkoje esama kiek paranoiškų nuotaikų. Spaudoje prieš porą mėnesių pasirodžius keliems straipsniams apie naujos dešiniosios partijos poreikį, kai kurie TS-LKD vadai net kvietėsi ant kilimo „įtariamuosius“ sąmokslu.
Premjeras, kuris yra linkęs savo nepopuliarumą aiškinti tautos nesupratingumu, pastaruoju metu mesteli vis keistesnių idėjų (pavyzdžiui, viešai siūlė svarstyti, ar giminių ir kaimynų organizuojami bulviakasiai nėra nelegalus darbas). Jis nebegali susidoroti su visais oponentais vien partinėmis represijomis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri visuomenėje yra nepalyginamai populiaresnė už tautos ypač nemėgstamą A. Kubilių, jau patvirtino kelsianti kandidatūrą į partijos pirmininko pareigas gegužę vyksiančiame TS-LKD suvažiavime. Tas pats „politinio grynumo prievaizdų“ komitetas, kuris išmetė iš partijos G. Songailą, nedrįsta su I. Degutiene pasielgti panašiai, kaip neseniai padarė su Klaipėdos skyriaus pirmininku Nagliu Puteikiu. Pastarasis buvo tiesiog išmestas iš galimų kandidatų į pirmininkus sąrašo.
Vis dėlto politologas L. Bielinis nesiima spėlioti, kuo baigsis I. Degutienės ir A. Kubiliaus kova. „Partijai būtų sveikiau, jei populiaresnė politikė perimtų vadžias, bet lyderių kaitos klausimas dabar yra partijos regioninių padalinių rankose“, – pabrėžė jis.
Netrukus pamatysime, ar partija pasirengusi vieną lyderių toliau palikti premjeru, o kitą, kaip simpatiškesnę rinkimų iškabą, padaryti partijos vadove. Aišku tik viena, kad politinių orientyrų prasme partija yra jei ne aklavietėje, tai bent jau gūdžiame labirinte – be jokio aiškaus plano, kaip iš jo išsikrapštyti.
TIK FAKTAI:
Daugiausiai merų Lietuvoje turi Lietuvos socialdemokratų partija – 19. Antroje vietoje – TS-LKD. Po rinkimų merai keitėsi trečdalyje savivaldybių.
TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą. Jis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su V. Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo penki Priežiūros komiteto nariai, prieš – du, dar du susilaikė.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 17–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai pirmą pavasario mėnesį Lietuvos gyventojai vertino ministrą pirmininką A. Kubilių. 86 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių nebuvo palankūs jam ir jo veiklai.
Suskaičiavus balsus ir mandatus, gautus per praėjusius savivaldos rinkimus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadai viešai džiūgavo išvengę triuškinamo pralaimėjimo, nepaisant nepopuliarų sprendimų, kurie esą buvo būtini norint įveikti ūkio krizę.
Kažkada principingumo ir moralios politikos principų vėliava visiems prieš akis mojavusi partija dabar primena sutrikusių judesių garnį, mėginantį įsikabinti snapu į bet kokią minkštą aplinkinio grunto vietą. Tai dabar vadinama „pragmatizmu“. Išskirtinis „lankstumas“ ir veidmainystė nepadėjo – TS-LKD neturi merų ir vicemerų pozicijų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje. Kur tik galėjo, be jų dalyvavimo apsiėjo ne tik tos partijos, kurios yra opozicijoje nacionaliniu mastu, bet ir partneriai liberalai, liberalcentristai. Antrą vietą pagal mandatų skaičių savivaldybių tarybose gavusiai TS-LKD tai ypač žeminanti ir nedėkinga situacija.
Reikšminga permaina
Politologai sutaria, kad pralaimėjimas didžiuosiuose miestuose – skaudus smūgis premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamai partijai, nors akcentuoja skirtingus dalykus.
Tai, kad TS-LKD nebeturi vadovaujamų pozicijų didžiuosiuose miestuose, reikšminga permaina ne vien todėl, jog Seimo rinkimams artėjant pasunkės galimybės išnaudoti vadinamuosius administracinius išteklius. Taip mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Radžvilas.
„Pas mus įprasta rinkimų rezultatus vertinti primityvia aritmetika, vertinant gautų balsų ir atstovų vietas. Iš tikrųjų politikoje veikia sudėtingesni principai ir reguliarumai. Pagal juos vertinant TS-LKD rezultatus, galima tvirtai kalbėti apie akivaizdžią partijos pozicijų silpnėjimo tendenciją.
Prarastos pozicijos daugelyje šalies miestų yra akivaizdi, bet anaiptol dar ne svarbiausia šio silpnėjimo apraiška. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, svarbiau, kad partija priėjo savotišką politinę aklavietę. Norėdama dalyvauti valdžioje net savivaldos lygiu, partija priversta sudarinėti koalicijas su tokiomis politinėmis jėgomis, su kuriomis anksčiau tai būtų buvę neįsivaizduojama“, – pabrėžė politologas.
Viena iliustracijų – žūtbūtinis mėginimas patekti į valdžią Vilniuje ir Kaune.
Laikinojoje sostinėje iki paskutinio momento tikėtasi kažkada nelabuoju vadinto Rolando Pakso vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos paramos, o sostinėje mėginta susidėti su intensyviai Lietuvą dergiančio europarlamentaro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio bloku.
Politologas Lauras Bielinis taip pat mano, kad didžiųjų miestų netektis yra svarbi, bet daugiausia jis akcentuoja kitus dalykus: „Išsidėstymas savivaldoje stipriai lemia tai, kaip paskui vyksta rinkimų kova į Seimą, ypač panaudojant vadinamuosius administracinius išteklius.“
Kartu L. Bilienis pritaria V. Radžvilo minčiai, kad partija praranda ideologines pozicijas. „Anksčiau partija garsėjo tuo, kad turėjo tvirtas ideologines nuostatas. Dabartinis beatodairiškas veržimasis į valdžią, nesirenkant partnerių ir priemonių, griauna šį įvaizdį iš pagrindų“, – sakė L. Bielinis „Balsas.lt savaitei“.
Vidinės bėdos
„Kaimo partija“, kaip šaiposi politiniai oponentai, tapusią TS-LKD kamuoja ir vidinis draskymasis. Partijos Priežiūros komitetas nutarė pašalinti iš organizacijos Tautininkų frakcijos lyderį Gintarą Songailą. Šiuo atveju persipina vertybiniai ginčai ir asmeniškumai.
Blokui Vilniuje su V. Tomaševskiu pasipriešinęs G. Songaila anksčiau viešai pasiūlė partijos lyderiui A. Kubilui atsistatydinti. „Balsas.lt savaitei“ G. Songaila teigė dėl nieko nesigailįs ir nesiimąs spręsti, kas buvę svarbiau: jo konfliktas su A. Kubiliumi ar prieštaravimas minėtai koalicijai. „Abu momentai buvo svarbūs, o kuris svarbesnis – klauskite A. Kubiliaus. Mano supratimu, konfliktas buvo vertybinis“, – teigė G. Songaila.
Politologas L. Bielinis, pasveikinęs tokį konservatorių sprendimą, pripažino, kad pagrindiniu motyvu greičiausiai tapo susikirtimas su partijos pirmininku. „Vis dėlto manau, kad sprendimas geras, nes kurdamas įtampas su tautinių mažumų grupėmis G. Songaila kėlė problemų partijai“, – sakė politologas.
Jo kolega V. Radžvilas mano, kad šis incidentas tėra tik dar viena partijos aklavietės iliustracija. Abi TS-LKD elito grupuotės, kurių viena siūlė neleisti į valdžią Vilniuje Artūro Zuoko, o kita – V. Tomaševskio, anot eksperto, yra vertos viena kitos.
„Abi grupuotės galėjo ramiai sutarti ir pabūti opozicijoje Vilniuje. Partija, pasirinkusi tokį kelią, būtų įgijusi tikrai svarių argumentų Seimo rinkimams“, – teigė V. Radžvilas, apgailestaudamas, kad vadinamojo pragmatizmo ir beatodairiško valdžios troškulio apsėsti konservatoriai pasielgė kitaip.
Pasak V. Radžvilo, partijos istorijoje viskas paprastai būdavo organizuojama priešpriešos kūrimu. „Būdavo surandama jėga, su kuria reikia kovoti ir nuo kurios gelbėtis, o po eilinių pralaimėtų rinkimų ta jėga pasirodydavo ne tokia ir baisi. Būdavo surandamas naujas baubas. Dabar ir ši schema nebeveikia“, – pastebėjo jis.
Politologo nuomone, po dabartinių koalicinių žaidimų kalbėti apie vadinamąsias tradicines ir marginalias partijas, skirtumus tarp jų – nėra nė menkiausios prasmės. Galima pastebėti, kad partijos vadovybė šiuos skirtumus tarp savęs ir „marginalų“ eliminavo jau seniau – bemaž atvirai parduodama atitinkamą poziciją sąraše buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui.
A. Kubilius pavargo?
Iš valdžios miestuose išvarytą, ideologinius orientyrus praradusią partiją vis dar vairuoja A. Kubilius ir jo artimų bendražygių politinis biuras, tačiau šįkart matyti požymių, kad jam pagaliau gali būti mesta pirštinė.
Jau kurį laiką premjero ir partijos pirmininko aplinkoje esama kiek paranoiškų nuotaikų. Spaudoje prieš porą mėnesių pasirodžius keliems straipsniams apie naujos dešiniosios partijos poreikį, kai kurie TS-LKD vadai net kvietėsi ant kilimo „įtariamuosius“ sąmokslu.
Premjeras, kuris yra linkęs savo nepopuliarumą aiškinti tautos nesupratingumu, pastaruoju metu mesteli vis keistesnių idėjų (pavyzdžiui, viešai siūlė svarstyti, ar giminių ir kaimynų organizuojami bulviakasiai nėra nelegalus darbas). Jis nebegali susidoroti su visais oponentais vien partinėmis represijomis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri visuomenėje yra nepalyginamai populiaresnė už tautos ypač nemėgstamą A. Kubilių, jau patvirtino kelsianti kandidatūrą į partijos pirmininko pareigas gegužę vyksiančiame TS-LKD suvažiavime. Tas pats „politinio grynumo prievaizdų“ komitetas, kuris išmetė iš partijos G. Songailą, nedrįsta su I. Degutiene pasielgti panašiai, kaip neseniai padarė su Klaipėdos skyriaus pirmininku Nagliu Puteikiu. Pastarasis buvo tiesiog išmestas iš galimų kandidatų į pirmininkus sąrašo.
Vis dėlto politologas L. Bielinis nesiima spėlioti, kuo baigsis I. Degutienės ir A. Kubiliaus kova. „Partijai būtų sveikiau, jei populiaresnė politikė perimtų vadžias, bet lyderių kaitos klausimas dabar yra partijos regioninių padalinių rankose“, – pabrėžė jis.
Netrukus pamatysime, ar partija pasirengusi vieną lyderių toliau palikti premjeru, o kitą, kaip simpatiškesnę rinkimų iškabą, padaryti partijos vadove. Aišku tik viena, kad politinių orientyrų prasme partija yra jei ne aklavietėje, tai bent jau gūdžiame labirinte – be jokio aiškaus plano, kaip iš jo išsikrapštyti.
TIK FAKTAI:
Daugiausiai merų Lietuvoje turi Lietuvos socialdemokratų partija – 19. Antroje vietoje – TS-LKD. Po rinkimų merai keitėsi trečdalyje savivaldybių.
TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą. Jis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su V. Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo penki Priežiūros komiteto nariai, prieš – du, dar du susilaikė.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 17–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai pirmą pavasario mėnesį Lietuvos gyventojai vertino ministrą pirmininką A. Kubilių. 86 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių nebuvo palankūs jam ir jo veiklai.Suskaičiavus balsus ir mandatus, gautus per praėjusius savivaldos rinkimus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadai viešai džiūgavo išvengę triuškinamo pralaimėjimo, nepaisant nepopuliarų sprendimų, kurie esą buvo būtini norint įveikti ūkio krizę.
Kažkada principingumo ir moralios politikos principų vėliava visiems prieš akis mojavusi partija dabar primena sutrikusių judesių garnį, mėginantį įsikabinti snapu į bet kokią minkštą aplinkinio grunto vietą. Tai dabar vadinama „pragmatizmu“. Išskirtinis „lankstumas“ ir veidmainystė nepadėjo – TS-LKD neturi merų ir vicemerų pozicijų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje. Kur tik galėjo, be jų dalyvavimo apsiėjo ne tik tos partijos, kurios yra opozicijoje nacionaliniu mastu, bet ir partneriai liberalai, liberalcentristai. Antrą vietą pagal mandatų skaičių savivaldybių tarybose gavusiai TS-LKD tai ypač žeminanti ir nedėkinga situacija.
Reikšminga permaina
Politologai sutaria, kad pralaimėjimas didžiuosiuose miestuose – skaudus smūgis premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamai partijai, nors akcentuoja skirtingus dalykus.
Tai, kad TS-LKD nebeturi vadovaujamų pozicijų didžiuosiuose miestuose, reikšminga permaina ne vien todėl, jog Seimo rinkimams artėjant pasunkės galimybės išnaudoti vadinamuosius administracinius išteklius. Taip mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Radžvilas.
„Pas mus įprasta rinkimų rezultatus vertinti primityvia aritmetika, vertinant gautų balsų ir atstovų vietas. Iš tikrųjų politikoje veikia sudėtingesni principai ir reguliarumai. Pagal juos vertinant TS-LKD rezultatus, galima tvirtai kalbėti apie akivaizdžią partijos pozicijų silpnėjimo tendenciją.
Prarastos pozicijos daugelyje šalies miestų yra akivaizdi, bet anaiptol dar ne svarbiausia šio silpnėjimo apraiška. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, svarbiau, kad partija priėjo savotišką politinę aklavietę. Norėdama dalyvauti valdžioje net savivaldos lygiu, partija priversta sudarinėti koalicijas su tokiomis politinėmis jėgomis, su kuriomis anksčiau tai būtų buvę neįsivaizduojama“, – pabrėžė politologas.
Viena iliustracijų – žūtbūtinis mėginimas patekti į valdžią Vilniuje ir Kaune.
Laikinojoje sostinėje iki paskutinio momento tikėtasi kažkada nelabuoju vadinto Rolando Pakso vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos paramos, o sostinėje mėginta susidėti su intensyviai Lietuvą dergiančio europarlamentaro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio bloku.
Politologas Lauras Bielinis taip pat mano, kad didžiųjų miestų netektis yra svarbi, bet daugiausia jis akcentuoja kitus dalykus: „Išsidėstymas savivaldoje stipriai lemia tai, kaip paskui vyksta rinkimų kova į Seimą, ypač panaudojant vadinamuosius administracinius išteklius.“
Kartu L. Bilienis pritaria V. Radžvilo minčiai, kad partija praranda ideologines pozicijas. „Anksčiau partija garsėjo tuo, kad turėjo tvirtas ideologines nuostatas. Dabartinis beatodairiškas veržimasis į valdžią, nesirenkant partnerių ir priemonių, griauna šį įvaizdį iš pagrindų“, – sakė L. Bielinis „Balsas.lt savaitei“.
Vidinės bėdos
„Kaimo partija“, kaip šaiposi politiniai oponentai, tapusią TS-LKD kamuoja ir vidinis draskymasis. Partijos Priežiūros komitetas nutarė pašalinti iš organizacijos Tautininkų frakcijos lyderį Gintarą Songailą. Šiuo atveju persipina vertybiniai ginčai ir asmeniškumai.
Blokui Vilniuje su V. Tomaševskiu pasipriešinęs G. Songaila anksčiau viešai pasiūlė partijos lyderiui A. Kubilui atsistatydinti. „Balsas.lt savaitei“ G. Songaila teigė dėl nieko nesigailįs ir nesiimąs spręsti, kas buvę svarbiau: jo konfliktas su A. Kubiliumi ar prieštaravimas minėtai koalicijai. „Abu momentai buvo svarbūs, o kuris svarbesnis – klauskite A. Kubiliaus. Mano supratimu, konfliktas buvo vertybinis“, – teigė G. Songaila.
Politologas L. Bielinis, pasveikinęs tokį konservatorių sprendimą, pripažino, kad pagrindiniu motyvu greičiausiai tapo susikirtimas su partijos pirmininku. „Vis dėlto manau, kad sprendimas geras, nes kurdamas įtampas su tautinių mažumų grupėmis G. Songaila kėlė problemų partijai“, – sakė politologas.
Jo kolega V. Radžvilas mano, kad šis incidentas tėra tik dar viena partijos aklavietės iliustracija. Abi TS-LKD elito grupuotės, kurių viena siūlė neleisti į valdžią Vilniuje Artūro Zuoko, o kita – V. Tomaševskio, anot eksperto, yra vertos viena kitos.
„Abi grupuotės galėjo ramiai sutarti ir pabūti opozicijoje Vilniuje. Partija, pasirinkusi tokį kelią, būtų įgijusi tikrai svarių argumentų Seimo rinkimams“, – teigė V. Radžvilas, apgailestaudamas, kad vadinamojo pragmatizmo ir beatodairiško valdžios troškulio apsėsti konservatoriai pasielgė kitaip.
Pasak V. Radžvilo, partijos istorijoje viskas paprastai būdavo organizuojama priešpriešos kūrimu. „Būdavo surandama jėga, su kuria reikia kovoti ir nuo kurios gelbėtis, o po eilinių pralaimėtų rinkimų ta jėga pasirodydavo ne tokia ir baisi. Būdavo surandamas naujas baubas. Dabar ir ši schema nebeveikia“, – pastebėjo jis.
Politologo nuomone, po dabartinių koalicinių žaidimų kalbėti apie vadinamąsias tradicines ir marginalias partijas, skirtumus tarp jų – nėra nė menkiausios prasmės. Galima pastebėti, kad partijos vadovybė šiuos skirtumus tarp savęs ir „marginalų“ eliminavo jau seniau – bemaž atvirai parduodama atitinkamą poziciją sąraše buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui.
A. Kubilius pavargo?
Iš valdžios miestuose išvarytą, ideologinius orientyrus praradusią partiją vis dar vairuoja A. Kubilius ir jo artimų bendražygių politinis biuras, tačiau šįkart matyti požymių, kad jam pagaliau gali būti mesta pirštinė.
Jau kurį laiką premjero ir partijos pirmininko aplinkoje esama kiek paranoiškų nuotaikų. Spaudoje prieš porą mėnesių pasirodžius keliems straipsniams apie naujos dešiniosios partijos poreikį, kai kurie TS-LKD vadai net kvietėsi ant kilimo „įtariamuosius“ sąmokslu.
Premjeras, kuris yra linkęs savo nepopuliarumą aiškinti tautos nesupratingumu, pastaruoju metu mesteli vis keistesnių idėjų (pavyzdžiui, viešai siūlė svarstyti, ar giminių ir kaimynų organizuojami bulviakasiai nėra nelegalus darbas). Jis nebegali susidoroti su visais oponentais vien partinėmis represijomis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri visuomenėje yra nepalyginamai populiaresnė už tautos ypač nemėgstamą A. Kubilių, jau patvirtino kelsianti kandidatūrą į partijos pirmininko pareigas gegužę vyksiančiame TS-LKD suvažiavime. Tas pats „politinio grynumo prievaizdų“ komitetas, kuris išmetė iš partijos G. Songailą, nedrįsta su I. Degutiene pasielgti panašiai, kaip neseniai padarė su Klaipėdos skyriaus pirmininku Nagliu Puteikiu. Pastarasis buvo tiesiog išmestas iš galimų kandidatų į pirmininkus sąrašo.
Vis dėlto politologas L. Bielinis nesiima spėlioti, kuo baigsis I. Degutienės ir A. Kubiliaus kova. „Partijai būtų sveikiau, jei populiaresnė politikė perimtų vadžias, bet lyderių kaitos klausimas dabar yra partijos regioninių padalinių rankose“, – pabrėžė jis.
Netrukus pamatysime, ar partija pasirengusi vieną lyderių toliau palikti premjeru, o kitą, kaip simpatiškesnę rinkimų iškabą, padaryti partijos vadove. Aišku tik viena, kad politinių orientyrų prasme partija yra jei ne aklavietėje, tai bent jau gūdžiame labirinte – be jokio aiškaus plano, kaip iš jo išsikrapštyti.
TIK FAKTAI:
Daugiausiai merų Lietuvoje turi Lietuvos socialdemokratų partija – 19. Antroje vietoje – TS-LKD. Po rinkimų merai keitėsi trečdalyje savivaldybių.
TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą. Jis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su V. Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo penki Priežiūros komiteto nariai, prieš – du, dar du susilaikė.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 17–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai pirmą pavasario mėnesį Lietuvos gyventojai vertino ministrą pirmininką A. Kubilių. 86 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių nebuvo palankūs jam ir jo veiklai.Suskaičiavus balsus ir mandatus, gautus per praėjusius savivaldos rinkimus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadai viešai džiūgavo išvengę triuškinamo pralaimėjimo, nepaisant nepopuliarų sprendimų, kurie esą buvo būtini norint įveikti ūkio krizę.
Kažkada principingumo ir moralios politikos principų vėliava visiems prieš akis mojavusi partija dabar primena sutrikusių judesių garnį, mėginantį įsikabinti snapu į bet kokią minkštą aplinkinio grunto vietą. Tai dabar vadinama „pragmatizmu“. Išskirtinis „lankstumas“ ir veidmainystė nepadėjo – TS-LKD neturi merų ir vicemerų pozicijų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje. Kur tik galėjo, be jų dalyvavimo apsiėjo ne tik tos partijos, kurios yra opozicijoje nacionaliniu mastu, bet ir partneriai liberalai, liberalcentristai. Antrą vietą pagal mandatų skaičių savivaldybių tarybose gavusiai TS-LKD tai ypač žeminanti ir nedėkinga situacija.
Reikšminga permaina
Politologai sutaria, kad pralaimėjimas didžiuosiuose miestuose – skaudus smūgis premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamai partijai, nors akcentuoja skirtingus dalykus.
Tai, kad TS-LKD nebeturi vadovaujamų pozicijų didžiuosiuose miestuose, reikšminga permaina ne vien todėl, jog Seimo rinkimams artėjant pasunkės galimybės išnaudoti vadinamuosius administracinius išteklius. Taip mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Radžvilas.
„Pas mus įprasta rinkimų rezultatus vertinti primityvia aritmetika, vertinant gautų balsų ir atstovų vietas. Iš tikrųjų politikoje veikia sudėtingesni principai ir reguliarumai. Pagal juos vertinant TS-LKD rezultatus, galima tvirtai kalbėti apie akivaizdžią partijos pozicijų silpnėjimo tendenciją.
Prarastos pozicijos daugelyje šalies miestų yra akivaizdi, bet anaiptol dar ne svarbiausia šio silpnėjimo apraiška. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, svarbiau, kad partija priėjo savotišką politinę aklavietę. Norėdama dalyvauti valdžioje net savivaldos lygiu, partija priversta sudarinėti koalicijas su tokiomis politinėmis jėgomis, su kuriomis anksčiau tai būtų buvę neįsivaizduojama“, – pabrėžė politologas.
Viena iliustracijų – žūtbūtinis mėginimas patekti į valdžią Vilniuje ir Kaune.
Laikinojoje sostinėje iki paskutinio momento tikėtasi kažkada nelabuoju vadinto Rolando Pakso vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos paramos, o sostinėje mėginta susidėti su intensyviai Lietuvą dergiančio europarlamentaro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio bloku.
Politologas Lauras Bielinis taip pat mano, kad didžiųjų miestų netektis yra svarbi, bet daugiausia jis akcentuoja kitus dalykus: „Išsidėstymas savivaldoje stipriai lemia tai, kaip paskui vyksta rinkimų kova į Seimą, ypač panaudojant vadinamuosius administracinius išteklius.“
Kartu L. Bilienis pritaria V. Radžvilo minčiai, kad partija praranda ideologines pozicijas. „Anksčiau partija garsėjo tuo, kad turėjo tvirtas ideologines nuostatas. Dabartinis beatodairiškas veržimasis į valdžią, nesirenkant partnerių ir priemonių, griauna šį įvaizdį iš pagrindų“, – sakė L. Bielinis „Balsas.lt savaitei“.
Vidinės bėdos
„Kaimo partija“, kaip šaiposi politiniai oponentai, tapusią TS-LKD kamuoja ir vidinis draskymasis. Partijos Priežiūros komitetas nutarė pašalinti iš organizacijos Tautininkų frakcijos lyderį Gintarą Songailą. Šiuo atveju persipina vertybiniai ginčai ir asmeniškumai.
Blokui Vilniuje su V. Tomaševskiu pasipriešinęs G. Songaila anksčiau viešai pasiūlė partijos lyderiui A. Kubilui atsistatydinti. „Balsas.lt savaitei“ G. Songaila teigė dėl nieko nesigailįs ir nesiimąs spręsti, kas buvę svarbiau: jo konfliktas su A. Kubiliumi ar prieštaravimas minėtai koalicijai. „Abu momentai buvo svarbūs, o kuris svarbesnis – klauskite A. Kubiliaus. Mano supratimu, konfliktas buvo vertybinis“, – teigė G. Songaila.
Politologas L. Bielinis, pasveikinęs tokį konservatorių sprendimą, pripažino, kad pagrindiniu motyvu greičiausiai tapo susikirtimas su partijos pirmininku. „Vis dėlto manau, kad sprendimas geras, nes kurdamas įtampas su tautinių mažumų grupėmis G. Songaila kėlė problemų partijai“, – sakė politologas.
Jo kolega V. Radžvilas mano, kad šis incidentas tėra tik dar viena partijos aklavietės iliustracija. Abi TS-LKD elito grupuotės, kurių viena siūlė neleisti į valdžią Vilniuje Artūro Zuoko, o kita – V. Tomaševskio, anot eksperto, yra vertos viena kitos.
„Abi grupuotės galėjo ramiai sutarti ir pabūti opozicijoje Vilniuje. Partija, pasirinkusi tokį kelią, būtų įgijusi tikrai svarių argumentų Seimo rinkimams“, – teigė V. Radžvilas, apgailestaudamas, kad vadinamojo pragmatizmo ir beatodairiško valdžios troškulio apsėsti konservatoriai pasielgė kitaip.
Pasak V. Radžvilo, partijos istorijoje viskas paprastai būdavo organizuojama priešpriešos kūrimu. „Būdavo surandama jėga, su kuria reikia kovoti ir nuo kurios gelbėtis, o po eilinių pralaimėtų rinkimų ta jėga pasirodydavo ne tokia ir baisi. Būdavo surandamas naujas baubas. Dabar ir ši schema nebeveikia“, – pastebėjo jis.
Politologo nuomone, po dabartinių koalicinių žaidimų kalbėti apie vadinamąsias tradicines ir marginalias partijas, skirtumus tarp jų – nėra nė menkiausios prasmės. Galima pastebėti, kad partijos vadovybė šiuos skirtumus tarp savęs ir „marginalų“ eliminavo jau seniau – bemaž atvirai parduodama atitinkamą poziciją sąraše buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui.
A. Kubilius pavargo?
Iš valdžios miestuose išvarytą, ideologinius orientyrus praradusią partiją vis dar vairuoja A. Kubilius ir jo artimų bendražygių politinis biuras, tačiau šįkart matyti požymių, kad jam pagaliau gali būti mesta pirštinė.
Jau kurį laiką premjero ir partijos pirmininko aplinkoje esama kiek paranoiškų nuotaikų. Spaudoje prieš porą mėnesių pasirodžius keliems straipsniams apie naujos dešiniosios partijos poreikį, kai kurie TS-LKD vadai net kvietėsi ant kilimo „įtariamuosius“ sąmokslu.
Premjeras, kuris yra linkęs savo nepopuliarumą aiškinti tautos nesupratingumu, pastaruoju metu mesteli vis keistesnių idėjų (pavyzdžiui, viešai siūlė svarstyti, ar giminių ir kaimynų organizuojami bulviakasiai nėra nelegalus darbas). Jis nebegali susidoroti su visais oponentais vien partinėmis represijomis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri visuomenėje yra nepalyginamai populiaresnė už tautos ypač nemėgstamą A. Kubilių, jau patvirtino kelsianti kandidatūrą į partijos pirmininko pareigas gegužę vyksiančiame TS-LKD suvažiavime. Tas pats „politinio grynumo prievaizdų“ komitetas, kuris išmetė iš partijos G. Songailą, nedrįsta su I. Degutiene pasielgti panašiai, kaip neseniai padarė su Klaipėdos skyriaus pirmininku Nagliu Puteikiu. Pastarasis buvo tiesiog išmestas iš galimų kandidatų į pirmininkus sąrašo.
Vis dėlto politologas L. Bielinis nesiima spėlioti, kuo baigsis I. Degutienės ir A. Kubiliaus kova. „Partijai būtų sveikiau, jei populiaresnė politikė perimtų vadžias, bet lyderių kaitos klausimas dabar yra partijos regioninių padalinių rankose“, – pabrėžė jis.
Netrukus pamatysime, ar partija pasirengusi vieną lyderių toliau palikti premjeru, o kitą, kaip simpatiškesnę rinkimų iškabą, padaryti partijos vadove. Aišku tik viena, kad politinių orientyrų prasme partija yra jei ne aklavietėje, tai bent jau gūdžiame labirinte – be jokio aiškaus plano, kaip iš jo išsikrapštyti.
TIK FAKTAI:
Daugiausiai merų Lietuvoje turi Lietuvos socialdemokratų partija – 19. Antroje vietoje – TS-LKD. Po rinkimų merai keitėsi trečdalyje savivaldybių.
TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė pašalinti iš TS-LKD narių Tautininkų frakcijos pirmininką Seimo narį Gintarą Songailą. Jis buvo apkaltintas veikimu prieš TS-LKD politiką, nes aktyviai priešinosi partijos vadovybės sumanymui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sudaryti koaliciją su V. Tomaševskio bloku. Už G. Songailos pašalinimą balsavo penki Priežiūros komiteto nariai, prieš – du, dar du susilaikė.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 17–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai pirmą pavasario mėnesį Lietuvos gyventojai vertino ministrą pirmininką A. Kubilių. 86 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių nebuvo palankūs jam ir jo veiklai.
