Dar pernai lapkritį švietimo ir mokslo ministras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl akademinę etiką pažeidžiančios komercinės veiklos - viešojoje erdvėje siūlomų pirkti bakalauro, magistro mokslo darbų, kursinių darbų, referatų. Pareigūnai šioje veikloje neįžvelgė nusikaltimo požymių. Taigi intelektinis turgus ir toliau sėkmingai šurmuliuoja.
Nė šuo nesulos
„Norite bakalaurinio darbo viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo tema? – pasitikslino moteriškas balsas, paskambinus pirmu pasitaikiusiu internete rastu telefonu. – Kokia mokymo įstaiga? Terminas? Du mėnesiai - tai neskubiai. 2200 litų. Jei tenkina, galime pradėti bendradarbiavimą. Susitinkame kur nors Vilniaus centre, nes savo biuro neturime, pasirašome paslaugų teikimo sutartį, sumokate avansą.“
Kas garantuos užsakomo darbo kokybę? Moteris patikino, kad darbas bus rašomas ir taisomas tol, kol tiks užsakovui. “Mes juk nenorime blogai pasirodyti, - dar pridūrė. – Baimintis tikrai nėra ko, dirbame ne pirmus metus."
„O jei vėliau paaiškės, kad brangus darbas - neoriginalus? Jei nutekės informacija, kad ne aš autorė? Ar jūsų paslaugos legalios?“ – apipyliau klausimais. Pasirodo, ši firma - rimta, darbas „bus autentiškas“, o kad informacija išliktų konfidenciali, reikia pasirašyti sutartį. „Tik jūs pati niekam nepasisakykit“, – pamokė mergina, galiausiai pasisakiusi ir vardą – Kotryna.
Kita internete mokslo darbų „gamyba“ ir prekyba užsiimanti firma savo svetainėje atvirai išdėsčiusi ką siūlo, už kokią kainą. „Vienintelė bendrovė mokslinių darbų rašymo rinkoje, kuri siūlo platų kokybiškų paslaugų pasirinkimą: diplominiai magistro, bakalauro darbai, analizės ir kt.“, - skelbiama ten. Net nurodomos nuolaidos, tarsi mokslo darbai būtų bulvės ar skerdiena didmenininkams.
Pakilo ir pasidavė
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus poziciją, ar kova su “proto" prekyba neprimena kovos su vėjo malūnais, išsakė jo patarėja Rita Grumadaitė.
“Ministras kreipėsi į prokuratūrą, teisėsaugininkai tą dabar aiškinasi, - teigė ji. - Kartu noriu pasakyti, kad čia ne vien ministerijos reikalas. Ir aukštosios mokyklos turi stengtis, kad diplomai būtų išduodami už įgytas, o ne už nupirktas žinias. Patikros mechanizmas turi būti - ar studentas darbą rašė pats."
Tai joks nusikaltimas
Generalinio prokuroro patarėja Vilma Budėnienė informavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos 1 skyriaus viršininkas Darius Kiaušas šių metų sausio 14 dieną priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ministro G.Steponavičiaus prašymą dėl komerciniais tikslais vykdomos akademinės etikos principus pažeidžiančios veiklos, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
„Šiuo metu Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje tikrinama, ar toks sprendimas priimtas pagrįstai, - sakė ji. - Jį gali skųsti ir pareiškėjas - švietimo ir mokslo ministras."
Algirdas Gaižutis – Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius, akademikas: „Mokslo darbų rašymu ir prekyba užsiimantieji puikiai žino savo biznio kainą ir teisinius pamatus, todėl ne taip lengva įrodyti, kad jų veikla - neteisėta. Jie gali skelbtis, pavyzdžiui, kad konsultuoja studentus - kaip prikibsi? Kita vertus, tokia prekyba egzistuoja daugelyje Europos šalių, nes gyvename postmoderniais laikais, kai viskas kopijuojama, tiražuojama, padirbinėjama. Dviejų visiškai vienodų darbų nebūna, todėl nelengva įrodyti, kad pateikto įtartino darbo autorius - kitas asmuo. O steigti tarnybą ar keliems specialistams pavesti aiškintis mokslo darbų stilių ir pagal jį nustatyti autorių - milžiniškas darbas, labai sudėtingos ir daug laiko reikalaujančios procedūros.“
Valentinas Stundys - Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas: „Tas vyksta daug metų, ir tą žino visi. Tik blogai, kad nesiimama pakankamų priemonių šią ne visai legalią prekybą mokslo darbais išgyvendinti. Teisėsauga turėtų kur kas griežčiau reaguoti į skelbimus viešojoje erdvėje. Jie neužslaptinti, todėl nėra sunku išaiškinti, kas tuo užsiima. Pačios aukštosios mokyklos irgi turi sukurti mechanizmus, kad galėtų patikrinti darbo autorystę ir nustatyti, ar studentas pajėgus tokį darbą parašyti. Į talką turėtų ateiti ir mokesčių inspektoriai, nes abejoju, ar tokių paslaugų teikėjai turi verslo liudijimus. Kai mokslo darbų pardavėjai matys, kad yra tikrinami, kontroliuojami, stebimi, o už neteisėtą veiklą - baudžiami, noras iš to pelnytis dings.“
