„Jau keletą mėnesių besitęsiantis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas menkina pasitikėjimą Vyriausybe. Pažadus atsakingai įvertinti situaciją lydi nauji pažadai. Jau beveik pusę metų negebama prisiimti nei politinės atsakomybes, nei aiškaus sprendimo dėl neskaidriai priimto nutarimo, kuris buvo panaudotas teisme. Tik toliau grimztama į išsisukinėjimų ir vis naujų neįgyvendinamų pažadų liūną. Daugiau tikėti pažadais įvertinti situaciją negalima. Tik Konstitucinis Teismas gali išsklaidyti abejones ir padėti tašką šioje istorijoje“, – pabrėžia prezidentė D. Grybauskaitė.
Anot prezidentės, abejonių dėl atitikimo Konstitucijai kelia šio Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra. Šalies vadovė pabrėžia, kad konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai reikalauja priimant teisės aktus laikytis nustatytos teisėkūros tvarkos, o Vyriausybė, priimdama nutarimus jos kompetencijai priskirtais klausimais, privalo laikytis Konstitucijoje, įstatymuose ir pačios Vyriausybės patvirtintame Vyriausybės darbo reglamente nustatytų procedūrų ir terminų.
„Ginčijamo nutarimo projektas Vyriausybei buvo pateiktas, posėdyje apsvarstytas ir priimtas tą pačią dieną – 2015 m. rugsėjo 23 d., vos per kelias valandas. Pažeidžiant procedūrinius teisėkūros reikalavimus, šis teisės aktas buvo priimtas jo nesuderinus nei su jokiomis kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis – Ūkio ir Teisingumo ministerijomis, nei su visuomene, jam nebuvo pateikta Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento išvada.
Taip pat nebuvo atliktas antikorupcinis teisės akto projekto vertinimas, nors tai yra privaloma pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Abejones šio nutarimo priėmimo skaidrumu dar labiau sustiprina paviešinti telefoniniai pokalbiai, atskleidę, kaip buvo inicijuotas ypač skubus nutarimo parengimas ir jo priėmimas“, – teigiama prezidentūros pranešime spaudai.
Anot prezidentės, tokia teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo praktika, kai ypač skubų teisės akto priėmimą nulemia ne objektyviai būtinos aplinkybės, o pavienių suinteresuotų asmenų prašymai, negali būti pateisinama. D. Grybauskaitė įsitikinimu, valdžios institucijos, taip pat Vyriausybė, atskiri ministrai savo įgaliojimus turi įgyvendinti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, valstybės ir visos visuomenės, bendros tautos gerovės, o ne atskirų asmenų ar asmenų grupių interesais.
Jeigu KT prezidentės kreipimąsi priims nagrinėti, Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo nustos galioti.
Portalas tv3.lt primena, kad premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį pavedė Aplinkos ministerijai parengti šio nutarimo panaikinimo projektą. Be to, ministerijai pavesta parengti įstatymo projektus dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų, kuriomis anksčiau buvo reglamentuojamos kurortinės zonos.
Kaip rodo žiniasklaidoje paviešintos pokalbių išklotinės, praėjusių metų rudenį Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ne kartą skambino aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir kitiems pareigūnams prašydamas kuo greičiau priimti Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų, neslėpdamas, kad toks dokumentas reikalingas teisminiame procese. Kiek vėliau minėtas dokumentas buvo pakoreguotas ir priimtas. Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre ant ežero kranto statomo gyvenamojo namo, vadinamojo Vijūnėlės dvaro. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis. Po Vyriausybės nutarimo patvirtinimo Druskininkų savivaldybė sulaukė palankaus teismo sprendimo.
LSDP: prezidentė taiko dvigubus standartus?
Lietuvos socialdemokratų partijos savo ruožtu išplatino pranešimą spaudai, kuriame stebisi D. Grybauskaitės pareiškimu, jog "Vyriausybei yra svetima politinės atsakomybės samprata". Toks pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė nepradėti tyrimo dėl aplinkos ministro K. Trečioko veiksmų, nes Vyriausybei priimant nutarimą naikinti kurorto apsaugos zonas viešųjų ir privačių interesų derinimo principai nebuvo pažeisti.
Dar anksčiau dėl šio Vyriausybės nutarimo ikiteisminį tyrimą atliko STT, tačiau nesant nusikaltimo požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
„Valstybės vadovė akivaizdžiai taiko dvigubus standartus. Vienais ji remiasi vertindama savo pačios ir jos komandos elgesį, kitais – vertindama politikus, kuriuos, matyt, laiko oponentais. Prisiminkime, jog neseniai prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė buvo išteisinta byloje dėl valstybės paslapties paviešinimo, nors trys iš septynių teisėjų manė kitaip. Sprendimas argumentuotas tuo, esą paskelbta informacija negalėjusi būti laikoma valstybės paslaptimi. Savo poziciją prezidentė akivaizdžiai parodė trukdydama teisėsaugai išsiaiškinti tiesą, nes atsisakė liudyti šioje byloje. Mus stebina, jog šalies vadovė renkasi, kuriais atvejais jai paranku remtis teisiniu vertinimu, kada ne ", - sako LSDP pirmininko pavaduotojas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas.
TTK vadovas tikina, kad anksčiau iš prezidentūros sklido informacija apie įvairias slaptas pažymas, kuri vėliau būdavo paneigiama. Anot J. Sabatausko, pernai lapkritį iš prezidentūros buvo paskleista informacija apie menamas pažymas, kad kai kurie Seimo nariai neva tarėsi dėl generalinio prokuroro paskyrimo, o vėliau paaiškėjo, jog tokių pažymų nėra. Panašiai esą nutiko ir su paskleistomis žiniomis, neva viena iš kandidačių į generalinio prokuroro postą turėjusi jį „išsipirkti“.
"Kaip tada yra su pačios prezidentės politinės atsakomybės samprata? Ar ji atsako už savo ir savo komandos veiksmus? Kitas dalykas - ar ji atstovauja visų Lietuvos piliečių interesams, ar tik dalyvauja surežisuotuose žaidimuose, naudinguose tam tikroms politinėms jėgoms?", - klausia J. Sabatauskas.
