Gruzdžiuose gyvenanti šeima, dar gegužės mėnesį netekusi vyro ir tėvo Arūno Jonaičio, neketina su tuo susitaikyti.
Kaip pasakojo jo sūnus Deimantas, vyras buvo net tris kartus su greitąja vežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, tačiau stacionarizuotas joje nebuvo.
52 metų vyrui dar prieš porą metų buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas. Dėl to jam nuolatos teko vartoti vaistus, bet, kaip sako sūnus, jam nuo jų tik buvę blogiau, nes jų gydytojai vis tinkamai nesuderindavo.
Tačiau ypač situacija pablogėjusi per karantiną, kai buvo vis nukėlinėjami būtini tyrimai.
„Karantino metu vaistai jam buvo išrašomi tik telefonu. Jau buvo prasidėję šalutiniai poveikiai – galūnių tirpimai, skausmai, nes nebuvo suderinti tinkamai. Dėl tekdavo ir greitąją kviesti“, – kalbėjo Deimantas.
Tris kartus nematė reikalo hospitalizuoti
Iki tol, kai greitoji jau komos būklės vyrą gegužės 5 d. paskutinįkart išvežė į ligoninę gaivinimui, dėl simptomų blogėjimo prieš tai ji buvo kviesta net tris kartus.
Pirmąkart medikai kviesti dar balandžio 19 d., tačiau apžiūrėtas vyras tą pačią dieną buvo išleistas namo. Hospitalizuotas jis nebuvo ir balandžio 29 d.
Vos ant kojų pastovintį vyrą namo išleido ir trečiąjį kartą, likus vos dviem dienoms iki mirties, kai greitoji buvo kviesta dėl akivaizdžių, kaip sako sūnus, galimo insulto požymių – vyrui skaudėjo ir tirpo dešinė ranka, sutriko kalba, buvo silpna.
Praėjus vos porai dienų ryte vėl kviestasi medikų pagalbos, mat gruzdiškis sunkiai kvėpavo, gargaliavo, tačiau dar namuose kito sūnaus padėtas gaivinti, o vėliau jau merdėjantis išvežtas į ligoninę vyras neišgyveno.
Laiku atlikti tyrimai būtų išgelbėję?
Artimiesiems iki šiol sunku suvokti, kodėl vyras nebuvo guldomas į ligoninę, jei visi simptomai rodę, kad įvyks infarktas.
„Kiek buvo skųstasi, net ne medikai akivaizdžiai visi simptomai rodė, kad žmogų bet kada gali ištikti infarktas. Kodėl nebuvo atlikti rimtesni tyrimai, kurie leidžia net į priekį prognozuoti ligos eigą, matyti, kokios kraujagyslės užsikišusios ar trombai susidarinėja?
Dar pusantros paros prieš tėvelio mirtį atsimenu, kaip iš ligoninės parsivežiau – tuščia ten buvo, nei žmonių priguldyta, nei ko...“ – apmaudo neslėpė Deimantas.
Jo įsitikinimu, laiku atlikti tyrimai būtų išgelbėję tėtį.
„Jei būtų suleidę lašelinę ir ištirpdę krešulius, atstatę širdies ritmą, žmogus dar būtų 20–30 gyvenęs. Juo labiau jis dvejus metus nerūkė, su alkoholiu problemų neturėjo.
Net 25 metų patirtį turinti skrodimą atlikusi specialistė tvirtino, kad jei jam būtų suteikta normali pagalba, kokia ir buvo dar prieš pandemiją teikiama, ir kas padeda išgelbėti daug gyvybių, jis, be abejo, būtų dar gyvenęs. Tai grynai yra nužudymas per aplaidumą“, – sakė jis.
Ligoninė kreipėsi į tv3.lt ir patikslino, kad tokių duomenų velionio šeimai nėra teikusi.
Ligoninė: beveik pusė tokių pacientų miršta staiga
Pašnekovas pasakojo, kad šiuo metu dėl šio įvykio vyksta bylinėjimasis su ligonine, tačiau jau gautas antras atsakymas į dar birželio pradžioje pateiktą skundą piktina aptakumu ir, kaip sako jis, bėgimu nuo esmės.
Šiaulių ligoninės teikiamame atsakyme visų pirma informuojama apie širdies nepakankamumą ir galimas ligos išeitis. Pabrėžiama, kad kasmet vis daugiau žmonių diagnozuojama ši liga ir kartu jaunėjanti.
„Širdies nepakankamumu sergantieji, nepaisant šiuolaikinių gydymo galimybių, yra ypač aukšto mirtingumo rizikos. Statistika liūdna – per penkerius metus miršta pusė susirgusiųjų širdies nepakankamumu, tad galima teigti, jog prognozė blogesnė nei susirgus onkologine liga.
Beveik pusė tokių pacientų miršta staiga. Kas ketvirtas pacientas po gydymo ligoninėje grįžta simptomams pablogėjus per pirmąsias 30 dienų. Deja, bet ligos paūmėjimai yra dažni ir kuo jie dažnesni, tuo labiau trumpėja žmogaus gyvenimo trukmė, tuo blogesnė savijauta net ir pagydžius dusulį ir tinimus ligoninėje“, – rašoma pašnekovo pasidalintame rašte.
Kartu teigiama, kad ir šis, Artūro Jonaičio atvejis, nėra išskirtinis ar retai pasitaikantis tiek žiūrint į Lietuvos ir Europos statistikos duomenis, tiek į kardiologų patirtį.
„Bene dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti širdies nepakankamumo priežastis – hipertenzinė širdies ir inkstų liga, šiam žmogui lėmė širdies raumenų nusilpimą, dažnus stacionarizavimus ir apsilankymas pas gydytoją dėl tipinių širdies nepakankamumo nusiskundimų, o būklė, kaip dažnai pasitaiko, komplikavosi širdies ritmo sutrikimu – prieširdžių virpėjimu, kuris vargino nuo pat šios blogos prognozės diagnozės nustatymo“, – dėsto ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.
Nenustatė ūmių ar infekcinių pažeidimų
Atsakyme teigiama, kad vyrui atvykus į ligoninės priėmimo skyrių nebuvo nustatyta infekcinių ar ūminių kardiologinių širdies pažaidos sindromų, o didesnis širdies susitraukimų dažnis ir su skysčių sankaupa organizme susijęs dusulys ar tinimai koreguojami vaistais, pateikiamos tolimesnio gydymo rekomendacijos, išrašomi receptai.
Pabrėžiama, kad vyro paskutinio vizito priėmimo skyriuje metu buvo atsistatęs sinusinis ritmas.
„Į ligoninės skubios pagalbos-priėmimo skyrių per parą atvyksta net keliolika žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, ir tik tuomet, jei būklės nepavyksta koreguoti ir išlieka nestabili hemodinamika, arba yra atliktų tyrimų ženklūs nuokrypiai nuo normos, pacientai yra stacionarizuojami“, – dėstoma rašte.
Priduriama, kad įstaigos vadovo įsakymu sudarytos komisijos, tyrusios šį atvejį, išvados patvirtina, kad nors ir buvo suteikta visa reikiama pagalba, mirtis sergant šia liga ne visada yra atitolinama.
Pabrėžiama, kad šio paciento būklė itin kėlė nerimą jį gydžiusiems gydytojams, buvo atliekami būtini tyrimai, skiriami vaistai ir t. t.
„Širdies nepakankamumo gydymo procesas yra tęstinis, o ligoninėje nebuvo gauta duomenų, koks buvo taikomas gydymas nuo paskutinio apsilankymo pas kardiologą praėjusių metų rugpjūčio 19 d.
Įvertintoje dokumentacijoje rasti įrašai apie vaistų nevartojimą, nėra žinomi šeimos gydytojo atliktų tyrimų rezultatai ir rekomenduotas gydymas pastaraisiais metais. Pomirtinio tyrimo išvados patvirtino, jog A. Jonaitis mirė dėl širdies nepakankamumo sąlygoto širdies ritmo sutrikimo, kuris sukėlė staigią mirtį“, – teigia ligoninė.
Taigi, kaip pabrėžia įstaigos vadovas, infarktas nebuvo vyro mirties priežastis.
Per karantiną paslaugų neprisiprašė
Tačiau mirusiojo sūnus tokią išvadą laiko paviršutiniška ir tvirtina, kad skrodimo išvada rodanti, kad viena tėvo mirties priežasčių – infarktas, kuris įvykęs dėl krešulio.
„Nieko nėra tame atsakyme parašyta apie krešulio susidarymą ir ritmo atstatymą, kuris 9 iš 10 atvejų tokiais atvejais būna padarytas.
Krešuliai nesusidaro per vieną dieną ar mėnesį, tai ilgalaikis procesas, tačiau gydytojai to netyrė ir nenustatinėjo esminės mirties priežasties, nors skrodimo išvadoje tai buvo aiškiai parašyta“, – aiškino Deimantas.
Jo teigimu, daug neteisybės ligoninės atsakyme ir dėl tėčio vaistų vartojimu ir parinkimu.
„Jis prašėsi pas gydytojus per koronaviruso pradžią, kad tyrimus jam atliktų išsamesnius, bet jo niekas nebeguldė, o turėjo. Jis eilėje laukė širdies ritmo atstatymo, buvo užregistruotas“, – sakė jis ir pridūrė, kad su ligonine toliau vyksta bylinėjimasis.
