Pirmieji ešelonai šį regioną pasiekė 1941 m. liepos mėnesį, kuomet buvo atitremta apie 1 400 lietuvių tremtinių. Skaičiuojama, jog per visus tremties metus čia galėjo gyventi daugiau nei 4 000 tautiečių.
Tremtis atėmė net gimimo datą
Viena iš šeimų, patekusių į tremtį būtent Tomsko srityje, buvo ir 83 m. Marytės Blusienės, gimusios ir šiuo metu gyvenančios Želvos miestelyje, Ukmergės rajone. Marytė į tremtį pateko būdama 10-ies, o kartu su ja išvykti teko ir tėvams, broliams bei seserims.
Marytė pasakoja, kad būtent dėl tremties šiuo metu nežino, kurią dieną yra jos tikrasis gimtadienis. „Kai mus vežė, stribai paėmė visus dokumentus. Sibire suaugusiems išdavė naujus pasus, o mūsų, vaikų, dokumentų taip ir nesugrąžino, nes stribai juos sudegino. Bet pamenu, kad tėtė sakydavo, jog gimiau per karą ir dar pridurdavo: „rugį reikia pjaut, o močia pagimdė mergiotę“, – juokiasi tremtinė Marytė.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios šeimai teko tremtinių likimas – Marytės tėtis nesutiko stoti į kolūkį. Masinė kolektyvizacija Sovietų Sąjungoje prasidėjo dar 1929 m., o paties proceso esmė – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir jų ūkių pertvarkymas į tarybinius ūkius. Valstiečiai, kurie savo žemės atiduoti nesutikdavo, būdavo iš jos priverstinai iškeliami, „išbuožinami“.
„Atsimenu viską. Tą dieną turėjau eiti į mokyklą, buvau jau apsirengusi, kai atvažiavo išvežti. Vyresnius brolius ir seseris stribai paėmė iš mokyklos, o kitą brolį ir tėtį paėmė iš namų. Neturėjome net duonos, nes mama tuo metu kaip tik minkė duonos tešlą kepimui. Gerai, kad kaimynė atnešė kepalą duonos, lašinių kelionei“, – prisiminimais dalijasi tremtinė.
Marytė sako, jog jų šeimai pasisekė, nes išvežti atvykęs leitenantas buvo geros širdies ir davė laiko susirinkti svarbiausius daiktus. „Patalynę, kaldras, pagalves – viską susirinkom. Buvo paršas papjautas, tai kareiviai padėjo net mėsą sukapoti, kad galėtume susidėti, bet daug kas ir liko: avelės, karvės. Nusisekė stribams, nes viskas, kas liko, liko jiems“, – sako Marytė.
„Tas durnius, svieto nevaldys“
Tremties vietą Marytės šeima pasiekė negreitai, nes pirmiausia buvo nugabenta į Pageležius, kur apgyvendinta barakuose, pastatytuose tarp durpynų. Čia Marytė sutiko ir kitas šeimas iš Ukmergės ir aplinkinių rajonų. Per 2 savaites, praleistas barakuose Lietuvoje, žmones kankino nežinomybė, o dalis bandė ištrūkti į laisvę.
„Buvom aptverti baisia spygliuota tvora, bet vis tiek buvo tų, kurie bandė bėgti. Visus, kurie bėgo, nušovė“, – prisimena tremtinė Marytė.
Po ilgos kelionės 42 vagonai pajudėjo link Tomsko srities. Marytė, kaip ir didžioji dalis tremtinių, patvirtina, jog kelionė buvo nelengva.
„Mama daug verkė, tėtis ramindavo visą vagoną. Tarpinėse stotyse maisto atnešti eidavo tik moterys, vyrų iš vagonų neišleisdavo. Gaudavom sriubos, ją vadino „arkline“, nes žmonės kalbėjo, jog pjauna arklius, bet tuo metu žmogui svarbiausia buvo šiluma, nors truputis šilto maisto“, – prisimena Marytė.
Tremtinė taip pat pasakoja, jog net ir traukinyje, vežančiame visus į tremties vietą, jos tėtis neprarado tikėjimo ir visiems sakydavo: „Žinokit, tas durnius svieto nevaldys“.
Rusiškoje mokykloje aplenkė net vietinius
Tremties vietoje, Tomsko srityje, išbandymų netrūko, tačiau darbšti Marytės šeima išliko. „Mama melžė karves, tėtis dirbo miško darbininku, brolis – bitininku, kitas brolis – traktoristu“, – sako Marytė.
Tuo metu sunkiausias darbas Marytei buvo ėjimas į mokyklą. Moteris teigia, jog buvo sudėtinga, nes nemokėjo kalbos, o mokytis reikėjo. „Bet mokykloje aš labai stengiausi, mokytis man patiko. Mokytoja net gėdindavo vietinius rusiukus, kurie nesimoko ir sakydavo: „Pažiūrėkit, lietuvė penketus gauna, o jūs vien dvejetais“, – pasakoja Marytė.
Tremtinė prisimena ne vien sudėtingas gyvenimo sąlygas, bet ir vietinių gerumą. „Sibire gyvenę rusai dažnai patys buvo tremtinių palikuonys, todėl stengėsi mums padėti, kiek galėdavo. Bet toks buvo mūsų likimas, tokia dalia“, – pasakojimą baigia Marytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
