Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.
Nors Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas prognozuoja, kad iki Seimo kadencijos pabaigos sulauksime pirmalaikių rinkimų, jis taip pat primena, kad tai nebūtų lengvas žingsnis.
„Kad jie įvyktų, turi susiorganizuoti dauguma Seime, kuri norėtų tų pirmalaikių rinkimų. Kol kas jos nėra ir net konservatorių ir socialdemokratų noro eiti į pirmalaikius rinkimus neužtektų. Tai tam, kad atsirastų tokios labai ryškios kryptys į pirmalaikius rinkimus, reikia pasiekti nemažai sąlygų“, - tv3.lt kalbėjo T. Janeliūnas.
2006 m. socialdemokratui Gediminui Kirkilui teko suformuoti kol kas vienintelę atkurtos nepriklausomos Lietuvos mažumos Vyriausybę. Tą kartą valdančiojoje koalicijoje daugumą sudariusi Darbo partija skilo ir daugumos nebeliko. Savo patirtį buvęs premjeras portalui tv3.lt yra apibūdinęs, kaip išbandymų kupiną laikotarpį, kai kone kiekvienas klausimas reikalavo derinimo su opozicija, sudėtinga buvo suformuoti valstybės biudžetą. Tuometinis premjeras nuolat susitikdavo su koalicijos partneriais, opozicija bei visų partijų seniūnais.
Iš valdančiosios koalicijos pasitraukusios Socialdemokratų partijos frakcija Seime pasirašys su valstiečių frakcija susitarimą dėl bendradarbiavimo.
Prognozės reitingams – migloje
Galimas smūgis valstiečiams – nesustosiantis reitingų smukimas, mano T. Janeliūnas. Tačiau, profesorius neatmeta galimybės, kad valstiečiai išsikapanotų, ėmęsi vykdyti socialinio teisingumo politiką.
„Tai galėtų padėti. Bet mes turime sulaukti tokių sprendimų, kol kas matome tik pasiūlymus. Kaip pasiseks juos priimti tame pačiame Seime ir ar tai visuomenei bus suteikta, kaip pakankamas dėmesys socialinei sferai, tai kol kas turime tik hipotetinę, teorinę situaciją, bet neturime konkrečių faktų. Jeigu Vyriausybė labai ryžtingai toje srityje dribs ir teiks pati sprendimus, jeigu jie sulauks paramos Seime, tas pats S. Skvernelis ir visa Vyriausybė bus laikoma kaip jau dirbanti socialinio teisingumo link, tai, aišku, tas pasitikėjimas Vyriausybe galėtų augti“, - svarstė T. Janeliūnas.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius nėra toks kategoriškas reitingų atžvilgiu. Pasak jo, reitingai kis priklausomai nuo politikos, kurios imsis valstiečiai.
„Nesutikčiau taip jau automatiškai, kad reitingai kris. Pastaruoju metu, priešingai, reitingai stabilizavosi kažkiek ir S. Skvernelio, ir valstiečių, ir Vyriausybės. Ir jie, manau, stabilizavosi todėl, kad, vis dėlto, jie padarė keletą nors ir silpnų, nors ir simboliškų tiktai, bet vis dėlto žingsnių socialinio teisingumo link – pensijų pakėlimas, minimalios algos pakėlimas. Jeigu vis dėlto šita Vyriausybė, šitas premjeras prisimins, ką jie žadėjo gražiai prieš rinkimus, ir bent atsigręš į tą pusę, manau, tas reitingų kritimas sustos“, - tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
Treji metai dreifavimo
V. Valentinavičius skeptiškai žiūri ir į pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. Pasak MRU docento, valstiečiai paprasčiausiai darbuotųsi taip pat, kaip G. Kirkilas 2006 m. – tartųsi su kitomis partijomis ir ieškotų paramos.
„Šitai Vyriausybei, šitam premjerui šitas dalykas ne naujiena. Jie jau gerus pusę metų ar dėl urėdijų, ar dėl kitų klausimų buvo priversti kalbėtis su visais ir, tiesą sakant, jau seniai gyvena mažumos Vyriausybės režimu. Tai čia aš kažkokių didelių naujienų nematau. Kažkaip visi pražiūri, kad valstiečiai ir S. Skvernelis turi beveik absoliutų lenkų frakcijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų palaikymą. Tai jiems visą laiką labai nedaug trūksta. Mažumos Vyriausybėje reikia visą laiką su visais kalbėtis. Ir tas bus daroma. Manau, biudžetas, vienoks ar kitoks, irgi praeis. Klausimas, koks“, - sakė V. Valentinavičius.
MRU docentas taip pat prognozuoja, kad dabartinė Vyriausybė kuo ramiausiai sulauks kitų Seimo rinkimų, nes Seimo nariai tiesiog nebus suinteresuoti save atstatydinti.
„Mažumos Vyriausybė tikrai išsilaikys visus trejus metus, nes Lietuvos politinė sistema yra tokia, kad pirmalaikiai rinkimai faktiškai yra neįmanomi. Ir prie G. Kirkilo mažumos Vyriausybės buvo amžinai linksniuojama – oi, pirmalaikiai rinkimai, pirmalaikiai rinkimai, liaudis nori pirmalaikių rinkimų. Bet aš neįsivaizduoju Seimo, kuris nubalsuotų pats už savo paleidimą ir pirmalaikius rinkimus.
To nėra buvę. Ir mūsų Seimo nariai nėra panašūs į žmones, kurie padarytų tokį sprendimą. Tikėtiniausias variantas yra, kad bus toksai stumdymasis du žingsniai į priekį, vienas žingsnis atgal. Arba vienas žingsnis į priekį, du atgal. Taip buvo per visą šitą periodą nuo paskutinių rinkimų. Tai taip ir tęsis 3 m., kodėl taip negali būti. Tai pats tikėtiniausias variantas. Nei blogiau, nei geriau, bet jeigu pasižiūri atidžiau, nieko ypatingai gero nėra“, - teigė V. Valentinavičius.
T. Janeliūnas taip pat prognozuoja blankius trejus metus iki kitų Seimo rinkimų, jei šių neteks organizuoti anksčiau. Didžiausia problema, kaip pastebi profesorius, valstiečiams bus sunku laikytis savo partijos programos.
„Būtent tas dreifavimas, kada nei viena, nei kita pusė negali turėti užtikrinto pranašumo, tikrai gali būti labai dažna situacija ir vyraujanti padėtis ilgą laiką. Kadangi yra kelios tokios partijos, kurios nenori eiti į pirmalaikius rinkimus, ko gero, nenorės ir po metų. Turiu galvoje liberalus, „Tvarką ir teisingumą“, nes jų pasirodymas kituose rinkimuose gali būti žymiai prastesnis, negu jie dabar turi vietų.
O tokioje padrikoje situacijoje tai iš tikrųjų bene didžiausia rizika ta, kad Vyriausybė negalės laikytis savo nuoseklios programos. Jeigu kiekvienas sprendimas yra pasiekiamas derybų ir kompromisų būdu, vadinasi yra kažkoks tai atsitiktinis ėjimas nuo vieno sprendimo prie kito, o ne nuoseklus ir strateginis programos laikymasis“, - kalbėjo T. Janeliūnas.
