2006 m. socialdemokratui Gediminui Kirkilui teko suformuoti kol kas vienintelę atkurtos nepriklausomos Lietuvos mažumos Vyriausybę. Tą kartą valdančiojoje koalicijoje daugumą sudariusi Darbo partija skilo ir daugumos nebeliko. Savo patirtį buvęs premjeras vadina išbandymų kupinu laikotarpiu.
„Buvo kitokios ekonominės aplinkybės, didelė infliacija. Praktiškai kiekvieną klausimą reikėjo derinti ir savo koalicijoje, ir su opozicija. Ypač biudžetą, nes tai sudėtingas klausimas. Aš beveik kiekvieną savaitę susitikdavau ir su koalicijos partneriais, ir su opozicija. Visų partijų seniūnus nuolat kviesdavausi derindamas kiekvieną klausimą. Tai aišku, čia ne tik reikia patirtį turėti, bet ir tokius nusistatymus. Ar yra tokie nusistatymai, manau, jie atsirastų. Kai esi mažumoje, reikia pradėti galvoti“, - tv3.lt sakė G. Kirkilas.
Panašių nesklandumų kilo ir nuo 2008 m. Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei. Arūno Valinsko „Tautos prisikėlimo partija“ skilo ir viena grupė paliko koaliciją.
„Mūsų koalicija nebuvo tokia stipri ir galinga, reikėjo skaičiuoti kiekvieną balsą. Kaip premjeras tuomet jaučiau didelę atsakomybę, kad koalicijos partneriai jaustųsi saugūs ir nesijaustų kaip aritmetiniai priedai, todėl turėdavome daug diskusijų ir ginčų. Tai lėtino sprendimų priėmimą, bet leido apsaugoti koaliciją nuo tokių dalykų, kokius matome dabar, kai socialdemokratai jaučiasi nevertinami, tik priedas prie valstiečių frakcijos“, - tv3.lt kalbėjo A. Kubilius.
Tuo tarpu V. Pranckiečio mintį apie į naują frakciją susivienysiančius Seimo narius politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius laiko nerealia.
„Manyčiau, tai tikrai yra labai nerealus scenarijus. Galbūt tikimasi, kad kažkas iš socialdemokratų atskils, galbūt mišri frakcija galėtų pasidalinti kažkaip tai. Tai tokie scenarijai svarstomi, ko gero, bet jie tikrai yra teoriniai, o ne praktiniai“, - tv3.lt sakė A. Krupavičius.
Mažumos Vyriausybė taptų politinių jėgų įkaite
Nemaža tikimybė, kad socialdemokratams nusprendus palikti koaliciją, valstiečiai kartotų G. Kirkilo mažumos Vyriausybės istoriją. Tokiu atveju, sako politologas A. Krupavičius, valstiečiai atsidurtų politinėje pelkėje.
„Reiktų nuolat dėl kiekvieno sprendimo ieškoti sąjungininkų. Tokia politika reikalauja labai daug laiko, derybų, svarstymų ir yra labai sudėtingas pasirinkimas. Mažumos Vyriausybė visada yra kitų politinių jėgų įkaitė. Pavyzdžiui, LVŽS, kurie programoje tikrai žadėjo įvairių pokyčių, ko gero, veikdami kaip mažumos Vyriausybė, tų pokyčių įgyvendinti neturėtų jokių galimybių“, - teigė A. Krupavičius.
A. Kubilius linkęs manyti, kad artėjanti Seimo rudens sesija atneš daug politinio chaoso ir neverta tikėtis nei naujų seimūnų darbų, nei rezultatų.
„Man atrodo, kad tiek socialdemokratai pergyvena tam tikrą vidinį krizinį laikotarpį, tiek patys valstiečiai yra labai gilioje krizėje. Todėl įsivaizduoti, kad likę valstiečiai vieni galės priimti kažkokius sprendimus būtų labai naivu. Be abejo, gali būti, kad apskritai valstiečiai pasirinks sprendimų nepriimti, o tik būti valdžioje ir jokių didesnių darbų ir tikslų sau nekels“, - kalbėjo A. Kubilius.
Tuo tarpu G. Kirkilas teigia, kad svarbiausia mažumos Vyriausybėje – kaip premjeras sugebės palaikyti ryšį su opozicija ir partijų seniūnais. Anot G. Kirkilo, reikia pamiršti aroganciją ir įsiklausyti į kitus.
Koalicija su TS-LKD – beviltiška
Mažumos Vyriausybė nėra vienintelis scenarijus, galintis ištikti, jei socialdemokratai pasitrauktų į opoziciją. Kitas variantas – koalicija su konservatoriais. Tačiau toks valstiečių žingsnis kelia abejonių visiems. Andrius Kubilius mano, kad valstiečiai turi apsispręsti – sėdėti sudėjus rankas ar pagaliau veikti.
„Patys valstiečiai turi atsakyti sau į klausimą – ar jie nori dar trejus metus taip sau vegetuoti, ar bent dalis iš jų nori didesnių permainų. Tai tokiu atveju ta grupė, kuri nori permainų, turi save apibrėžti ir bandyti ryžtingai keisti situaciją. Čia klausimas premjerui – ar jis nori būti Vyriausybės vadu, kuri tik vegetuos, ar jis nori likti Lietuvos istorijoje, kaip asmuo, lyderis, kuris ėmėsi permainų. Permainoms kol kas trukdo tai, kaip dabar atrodo patys valstiečiai, kurie neišbrenda iš R. Karbauskio problemų“, - kalbėjo buvęs premjeras.
Politologas, Algis Krupavičius taip pat skeptiškai vertina tokį scenarijų, nes, anot jo, nemažai LVŽS rinkėjų oponuoja TS-LKD politikai.
„Tikimybė, kad rinkėjų akyse toks koalicijos scenarijus būtų vertinama teigiamai, yra labai nedidelė. Manau, tai galėtų būti dar viena priežastis LVŽS reitingams mažėti“, - prognozavo politologas.
Valstiečiams susibūrus į koaliciją su konservatoriais, anot G. Kirkilo, kiltų dar viena problema – reiktų pertvarkyti ministrų kabinetą, galbūt net keisti Seimo pirmininką ir premjerą.
„Sunkiai įmanoma tokia koalicija, nes neabejotinai konservatoriai reikalaus persitarti dėl Vyriausybės ir kitų pozicijų Seime. Manau, kad jie mažų mažiausiai pareikalautų Seimo pirmininko pozicijos, jeigu ne premjero. Jei ne konservatoriai, tada bandyti jungtis su kitomis partijomis, bet tai, aišku, būtų nestabili koalicija. Ji būtų gerokai silpnesnė nei dabartinė“, - kalbėjo G. Kirkilas.
