Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis.
32 proc. apklaustųjų nuomone, ugdymas turėtų vykti lietuvių kalba, bet išlaikant galimybę tautinių bendrijų vaikams turėti gimtosios kalbos pamokas.
Tuo metu penktadalis gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti tik lietuvių kalba. Mažuma – 7 proc. apklaustųjų – mano, kad ugdymas mokyklose turėtų vykti tik lietuvių arba lenkų kalbomis.
Kaip rodo apklausa, kad ugdymas turėtų vykti lietuvių kalba, išlaikant galimybę tautinių bendrijų vaikams turėti gimtosios kalbos pamokas, dažniau mano didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis pajamomis per mėnesį. Taip pat dažniau lietuviai nei kitų tautybių gyventojai.
Nuostatos, kad išliktų esama tvarka, dažniau laikėsi ne lietuviai.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausą atliko šių metų vasario 22-kovo 5 dienomis. Apklaustas 1021 pilnametis Lietuvos gyventojas. Tyrimas vyko 115 atrankos vietų.