Trečdalis iš tūkstančio higienistų patikrintų mokyklų dirbo pernai be higienos pasų, o 79–iose buvo tik lauko tualetai. Tai – faktai ne apie kokią skurdžią Afrikos valstybę ir ne apie XIX amžiaus Europą. Tokia kraupi tiesa apie XXI amžiaus Lietuvą.
Kokia situacija šiemet? Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba kol kas negali pasakyti, ar nuo praėjusių mokslo metų ji smarkiai pagerėjusi. Per vasarą vyko remontai, todėl mokyklų higienos būklė nebuvo tikrinama.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Bakasinas teigia, kad patikrinimai bus pradėti nuo rugsėjo 15–osios. Kad ir ką tikrintojai rastų, mokyklos negali būti uždaromos, tik baudžiamos administracinėmis baudomis. Komercinė įmonė, neturinti higienos paso, būtų priversta užsidaryti per parą.
Pernai Švietimo ir mokslo ministerija, dosniai žarstanti milijonus litų mokyklų ir universitetų mistinėms reitingavimo sistemoms kurti, Sveikatos apsaugos ministerijos net prašė sušvelninti higienos reikalavimus mokymo įstaigoms. Nepavyko.
Tačiau 2009–aisiais paaiškėjo, kad net trečdalio mokyklų higienos būklė neatitinka higienos reikalavimų. Iš patikrintų 1081 mokyklos net 309 mokyklos negalėjo gauti pasų dėl nesutvarkytų tualetų, vandentiekio, sporto salių ir aikštynų nebuvimo, prasto vėdinimo, vaikų sveikatai netinkamų baldų. Daugiausia tokių mokyklų rasta Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskrityse.
Mokyklose mokslo metai pradedami neužbaigus remonto darbų, todėl vaikams nesaugu. Tikrintojai konstatavo, kad net 700 mokyklų yra neaptvertos tvoromis, todėl jų teritorijose lankosi pašaliniai, gali platinti narkotikus ir psichotropines medžiagas.
Nors vis daugiau vaikų turi antsvorio, yra fiziškai silpni, mokyklose neturi sąlygų mankštintis, sutvirtėti. Kai kuriose mokyklose per maža fizinio lavinimo pamokų, nėra aikštynų, sporto salių, tinkamų persirengimo kambarių, neveikia dušai ir tualetai.
Sunkiausia padėtis yra seniai statytose nerenovuotose mokyklėlėse. Rajonų savivaldybės mažąsias mokyklas, kuriose mokosi vos kelios dešimtys moksleivių, delsia remontuoti. Bijoma investuoti, nes neaišku, ar po metų kitų, mokyklų neteks uždaryti.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, radę mokykloje antihigieniškas sąlygas, jas baudžia. Pernai administracinės nuobaudos buvo skirtos 165 mokykloms.
Vadovai teisinasi, kad savivaldybės neskiria pakankamai lėšų remontams, be pinigų esminių pertvarkymų atlikti neįmanoma.
Pračjusiais mokslo metais:
161–oje mokykloje nebuvo sporto aikštynų
286 vaikai neturėjo sporto salių
461 vaikų ugdymo įstaigoje prie sporto salių persirengimo kambarių neveikė dušai ir tualetai
375 mokyklose nėra atskirų persirengimo kambarių mergaitėms ir berniukams
88 mokyklose neveikė arba buvo netvarkingi tualetai
79 mokyklos vis dar naudojosi lauko tualetais
151 mokykloje suolai nepritaikyti pagal vaikų ūgį
32 mokyklose pedagogai dirbo nepasitikrinę sveikatos.
Jurgis Razma, Seimo narys:
Padėtį reikia skubiai taisyti. Iki spalio pradžios švietimo ir mokslo ministro prašiau suskaičiuoti, kiek investicinių lėšų tenka vienam mokiniui. Turime išlyginti netolygumus, nes dabar pasigendu sąžiningo lėšų paskirstymo.
Vienos mokyklos, kurias proteguoja savivaldybės, lėšų gauna net pasigražinimams, o kitos negali net tualetų viduje įsirengti, vaikai šąla lauke. Labiausiai kenčia mažosios mokyklos. Toms, kur mokinių skaičius ribinis, lėšų neskiria nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei savivaldybės. Higienos srityje gerų pokyčių yra, tačiau viską reikia sutvarkyti iki galo, kad kitais mokslo metais ši problema nebekiltų.
