Vyriausybė jau iš esmės pritarė papildomoms transporto lengvatoms. Tai kelia nerimą vežėjams, tačiau ekspertai teigia, kad lengvatos yra efektyvi priemonė mažinant infliacijos poveikį mažas pajamas turintiems gyventojams.
Nuo liepos 1 dienos papildomas transporto lengvatas ketinama taikyti mokiniams ir studentams per vasaros atostogas bei pensinio amžiaus žmonėms nuo 65 metų.
Nuo 2009 metų sausio 1 dienos jos būtų taikomos ir į darbą kaimuose bei miesteliuose vykstantiems slaugytojams ir socialiniams darbuotojams. Papildomos lengvatos būtų teikiamos atokiai kaimuose ir miesteliuose dirbantiems slaugytojams bei socialiniams darbuotojams, kurie važiuoja į darbą iki 40 km ir grįžta iš jo priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais ir reguliaraus susisiekimo laivais bei keltais.
Lengvatoms finansuoti bus papildomai atseikėta po 5,7 mln. litų biudžeto lėšų per metus.
Transporto lengvatų įstatymo pataisos ir Vyriausybės nutarimas dėl įstatymo pakeitimo teikiamas svarstyti Seimui.
„Šiais metais visoms transporto lengvatoms mūsų nacionaliniame biudžete numatyta skirti beveik 220 mln. litų. Mano asmenine nuomone, tai yra pernelyg didelė suma“, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, transporto lengvatos nedirbantiems žmonėms, neįgaliesiems, yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstos, o abejonių kyla tik dėl dirbančių žmonių.
Efektyvu, bet su išlygomis
Jekaterina Rojaka, „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė, LŽ teigė, kad ekonominiu požiūriu, visos lengvatos yra efektyvi priemonė mažinant infliacijos poveikį mažesnes pajamas turintiems gyventojams. Mat didelė infliacija labiausiai plonina mažas pajamas gaunančių žmonių kišenę - pensininkų, daugiavaikių šeimų.
„Jie infliacijos poveikį junta labiau nei vidutines ar didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, - sakė analitikė. Pasak jos, brangstant transporto paslaugoms, staiga padidėjusių išlaidų daromo poveikio galima išvengti tik didinant lengvatas ar neapmokestinamąsias pajamas.
Jos nuomone, neapmokestinamojo pajamų minimumo didinimas turėtų šiek tiek didesnį poveikį ekonomikai ir darytų įtaką tiek mažiau, tiek daugiau uždirbantiems žmonėms.
„Tokia kryptinga politika tikrai nėra ydinga. Tik kyla klausimas, ar Vyriausybė iš tiesų galės tesėti duotus pažadus gyventojams. Šiuo metu ji žada daug. Tačiau, kaip matyti iš lėtėjančios ekonomikos plėtros, Vyriausybei gali kilti sunkumų sukaupiant iždą. Gali būti sudėtinga ne tik išmokėti lengvatas, bet ir siekti kitų tikslų - ekonominių ir socialinių“, - įspėjo J.Rojaka.
Panašios lengvatos taikomos ne tik ES šalyse, tačiau ekspertės manymu, galima būtų paieškoti ir alternatyvių sprendimų. Ji siūlytų didinti transporto sektoriaus našumą, mėginti mažinti išlaidas už paslaugas, ir tokiu būdu siekti stabilių paslaugų tarifų.
„Galbūt reikėtų atidžiau vertinti, ar nustatomi pagrįsti tarifai. Kita vertus, galima svarstyti galimybę subsidijuoti transporto įmones. Tada jų paslaugomis galėtų naudotis daugiau žmonių ir šios įmonės būtų pelningesnės“, - siūlė analitikė. Ji priminė, kad smarkiai sumažėjus infliacijai (nors tai esą sunkiai tikėtina), būtų neaišku, ar tų lengvatų atsisakyti, ar jas taikyti kitoms prekių ir paslaugų grupėms.
Lengvatos kelia nerimą
„Linavos“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickis LŽ sakė, kad vežėjams lengvatų kompensavimas kelia nerimą. Vietiniam transportui taikomas lengvatas turinčioms kompensuoti savivaldybėms, anot pašnekovo, neužtenka lėšų. „Ne visos savivaldybės tvarkingai kompensuoja suteiktas lengvatas. Mes manome, jei šios įstatymo pataisos būtų priimtos, vežėjų padėtis dar labiau pablogėtų“, - sako pašnekovas.
Anot jo, didėjant vežėjų sąnaudoms ir nuostoliams, skubos tvarka reikėtų „kažką daryti“. Jis siūlytų didinti miesto ir priemiesčių susisiekimo tarifus. „Savivaldybės dėl tam tikrų priežasčių tarifų nenori didinti. Labai greitai gali nutikti taip, kad autobusų parkai bus priversti nutraukti veiklą, jei neturės apyvartinių lėšų ir negalės įsigyti kuro“, - sakė E.Stolovickis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, asociacijos „Linava“ nariai, vežantys teisę į lengvatas turinčius keleivius, 2007-uosius baigė turėdami 50,6 mln. litų nuostolių.
Lėšos numatytos
Pagal šiuo metu galiojantį Transporto lengvatų įstatymą, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vežėjams kasmet skiriama apie 200 mln. litų kompensacijų už lengvatinį keleivių vežimą. Numatoma, kad įsigaliojus minėtoms įstatymo pataisoms, papildomoms naujoms lengvatoms socialiniams darbuotojams suteikti reikėtų skirti apie 1,7 mln. litų, slaugytojams - apie 4 mln. litų. Iš viso - 5,7 mln. litų valstybės biudžeto lėšų per metus.
Papildomos lėšos transporto lengvatoms kompensuoti vyresniems kaip 65 metų amžiaus žmonėms bei mokiniams ir studentams per vasaros atostogas, taip pat lengviesiems automobiliams įsigyti ir jų techninio pritaikymo išlaidoms kompensuoti jau yra numatytos šių metų valstybės biudžete.
Ramūnas Liutkevičius
