Tūkstančiai vaikų. Tūkstančiai įžeidimų ir net smurto protrūkių. Tokia daugumos Lietuvos mokyklų realybė. Skelbiama, kad net trečdalis vaikų Lietuvoje patiria patyčias ir net pusšimtis jų kasmet nusižudo. Patys moksleiviai pasakoja, kad yra ir susidūrę, ir girdėję apie psichologinį smurtą tarp bendraamžių. Priežastys įvairiausios – nuo socialinės atskirties iki išvaizdos skirtumų. O kartais pasišaipymui užtenka paprasčiausio argumento – vaikas, iš kurio juokiamasi, tiesiog kitoks.
Kovai su patyčiomis Seime Prezidentės siūlymu priimtos Švietimo įstatymo pataisos. Parlamentarai vienbalsiai pritarė, jog psichologinis smurtas turi būti aiškiai apibrėžiamas. Patyčios identifikuojamos kaip tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti reputaciją ar orumą, įžeisti, įskaudinti ar sukelti psichologinę ar fizinę žalą. Nuo šiol informuoti apie tokį elgesį mokyklų vadovai privalės atlikti konkrečius veiksmus.
Mokyklų direktoriai smurtaujančių ir nukentėjusių vaikų tėvams apie situaciją privalės pranešti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Tėvai gali būti baudžiami už vaiko nepriežiūrą 115 eurų siekiančia bauda.
Tiek nukentėjusiam, tiek smurtautojui bus privaloma užtikrinti ir skubią neatlygintiną psichologo pagalbą. Jei pačioje mokykloje tokio specialisto nėra, mokykla turės pasirūpinti, kad šis atvyktų iš savivaldybės ar kitos įstaigos. Ne vėliau nei per penkias dienas. Nors pokalbius su psichologu vaikai vis dar vertina dvejopai. Vieniems tai puiki proga išsikalbėti, kitiems tai atrodo it alyvos pylimas į ugnį.
Naujosios pataisos įsigalios nuo kitų metų rugsėjo, o įvairios prevencinės priemonės, stabdančios patyčias, jau yra taikomos dalyje šalies mokyklų.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
