Šeštadienio popietę prie Buivydiškių tvenkinio Vilniuje atskubėję gelbėtojai iš vandens ištraukė 33-ejų metų vyro kūną. Kartu su bičiuliu besimaudęs nelaimėlis paniro ir nebeiškilo nuošalioje vandens telkinio vietoje. Aplinkiniai pasakoja, kad šiame ežere maudytis vengia, mat vanduo nešvarus, daug dumblo ir įvairių augalų, į kuriuos galima įsipainioti. Per praėjusias kelias dienas ši mirtis – tik viena iš aštuonių.
Penktadienį nuskendo penki vyrai, dar trys – šeštadienį – Vilniaus ir Trakų rajonuose. Iš viso birželį gyvybės neteko net 21 žmogus, kai pernai per pirmąsias dvi vasaros savaites – 14. Pasak ugniagesių gelbėtojų pagrindinės tokių nelaimių priežastys – itin aukšta temperatūra ir alkoholis. Štai ir Buivydiškių tvenkinyje nuskendęs žmogus, liudininkų teigimu, prieš lipdamas į vandenį vartojo svaigiuosius gėrimus.
„Alkoholis atima iš žmogaus galimybę įsivertinti savo pajėgumą. Žmogus pradeda ieškoti papildomų iššūkių, pasirodyti. Baigiasi taip, kaip baigiasi", – pasakoja ugniagesių atstovas Ernestas Trunovas.
Pagal nuskendusių žmonių statistiką Lietuva – viena pirmaujančių valstybių Europos sąjungoje: mūsų šalyje skenduolių penkis kartus daugiau nei bendrijos vidurkis. Mus lenkia tik kaimynai latviai.
O štai Estijoje, Rumunijoje ar Slovėnijoje kasmet nuskęsta dvigubai mažiau gyventojų. Dažniausiai Lietuvos vandens telkiniuose liūdnas likimas ištinka 50–55-erių metų vyrus.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad šalys, kurios garsėja savo paplūdimiais ir maudyklomis, yra kur kas saugesnės, o tai gali reikšti, kad Lietuvoje trūksta infrastruktūros, sutvarkytų pakrančių ir jas prižiūrinčių gelbėtojų.
„Neišnaudojame potencialo ežerų Lietuvos. O jose vanduo šiltesnis ir kokybe vandens gera. Paplūdimių trūkumas yra labai ženklus. Dažnu atveju tai yra tiesiog pakrantė, neprižiūrima. Aišku nekaltinu vien infrastruktūros trūkumo, nelaimes lemia ir žmonių sąmoningumas", – mano ekonomistas.
Dažnai nelaimės įvyksta atokiose vandens telkinių vietose. Štai ir praėjusią savaitę, kai Balsio ežere nuskendo 18-metė mergina ir nepilnametis vaikinas, ugniagesiams iki įvykio vietos kelis kilometrus teko brautis per krūmynus ir mišką.
„Pasirenkamos nuošalesnės vietos. Ir tai yra papildomas rizikos faktorius. Nėra žmonių, nėra į ką kreiptis pagalbos. Ir gelbėtojams sunkiau jus rasti, atvažiuoti ir tai užima laiko", – mano E. Trunovas.
Profesionalūs plaukikai sako, kad dažnai nuskęstama dėl noro pasipuikuoti, išbandyti savo jėgas. Visgi net ir baseine puikiai ir ištvermingai plaukti galintis žmogus, rizikuoja nepažįstamame atvirame vandens telkinyje. Ypač tokiais orais, kai oro temperatūra siekia 30, o gilesnėse ežero vietose ji gali nukristi ir iki keliolikos. Tokiu atveju organizmas patiria šoką, plaukiką gali sutraukti mėšlungis, o pajutęs stiprų skausmą žmogus puola į paniką.
„Įvykus tokiai situacijai reikėtų nepanikuoti, atsigulti ant nugaros, stengtis laikytis paviršiuje ir tempti koją, kad atpalaiduotų, kad atsitrauktų mėšlungis ir vėl įgautumėte tą pačią poziciją. Gulint ant nugaros yra lengva kvėpuoti, gali lengviau gulėti net ir esant skausmui", – patarė baseino vadovė Lina Bielinienė.
Plaukimo profesionalai taip pat įspėja ir tuos žmones, kurie yra pasiryžę gelbėti skęstančiuosius. Kad ir šį mėnesį tokie bandymai jau kelis sykius baigėsi dviguba nelaime – kai po vandeniu skęstantysis nusitempė ir savo gelbėtoją. Trenerė ir baseino vadovė L. Bielinienė primena, kad pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia kviesti profesionalus, jei įmanoma į vandenį neštis plūduriuojantį daiktą arba virvę ir stengtis prie skęstančio žmogaus priplaukti iš nugaros. Beje, tokioje situacijoje pateisinamas net fizinės jėgos panaudojimas – skęstančiajam nuraminti.
„Skęstantysis yra šoko būsenoje ir yra be proto stiprus, tad bandys į jus įsikabinti bet kokiu būdu. Todėl plaukite iš už nugaros ir tas smūgis į veidą, apsvaiginant žmogų yra geras dalykas, kad nepadarytų žalos jums", – kalbėjo L. Bielinienė.
Nors šių metų birželis itin išsiskiria nelaimėmis – bendras 2019-ųjų skenduolių skaičius mažesnis nei pernai – 50 prieš 71.
