Tyrimas atliktas 52 šalies savivaldybėse, jo metu patikrintos 484 įstaigos (iš 1081 veikiančių ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų). Į tikrinimą pateko įstaigos, kurios yra 2019 m. periodinės kontrolės plane, ir tos įstaigos, kurios neturi leidimo-higienos paso.
Perpildytos grupės fiksuotos net 67 proc. tikrintų Kauno savivaldybės vaikų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, 43 proc. – Tauragės, 42 proc. – Alytaus, po 33 proc. Marijampolės ir Utenos, 25 proc. – Telšių, 19 proc. – Klaipėdos, 16 proc. – Šiaulių savivaldybių tikrintų įstaigų.
Be to, užfiksuoti ir kiti pažeidimai: fizinės saugos reikalavimų neatitikimas (nepatikrinta vaikų žaidimų aikštelių sauga (12,4 proc.), tvoros žemesnės nei 1,5 m (16,7 proc.), nėra langų atidarymo apsaugos priemonių (15,5 proc.), laiptų atvarai ir turėklai nesaugūs (13,2 proc.)), 18,8 proc. įstaigų nepakanka sanitarinių įrenginių, atsižvelgiant į ugdomų vaikų skaičių, 11,4 proc. įstaigų neturi leidimų-higienos pasų.
Vertinimas vykdytas nuo šių metų vasario 1 iki birželio 1 dienos.
Ieško sprendimų
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad tyrimas atskleidė sistemines problemas ir parodė, kad perpildytos darželių grupės – ne tik didmiesčių problema.
„Ne kartą buvo kalbėta apie Vilniaus mieste esančią problemą dėl perpildytų darželių grupių. Bet atliktas tyrimas parodė, kad tai nėra tik Vilniaus problema, ne tik Kauno, didžiųjų miestų, bet ji identifikuota ir kitose savivaldybėse“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo A. Veryga.
Reaguodama į tyrimo rezultatus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) organizavo Valstybinės sveikatos reikalų komisijos posėdį, kuriame išanalizuota situacija ir įvertinti problemos sprendimo būdai, įtraukiant atsakingas ir suinteresuotas institucijas.
Anot A. Verygos, komisija sutarė, kad savivaldybės parengs planus, kaip jos įsivaizduoja galimybes priimti daugiau vaikų į darželius, nedidinant vaikų skaičiaus grupėse. Taip pat svarstomas galimybė rengti vaikų priežiūros vietas darbovietėse.
„Siekiame, kad situacija būtų išspręsta nekeičiant higienos normų ir nedidinant vaikų skaičiaus grupėse“, – patikino ministras.
Perpildytose grupėse veši ligos
Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovė profesorė Odilija Rudzevičienė pažymi, kad asmenų imuninė sistema baigia formuotis maždaug 5–7 metų, todėl ikimokyklinukai itin neatsparūs ligoms.
„Jeigu tas vaikas didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia sąlygose, kurios yra nepakankamai saugios ir neatitinka higienos normų, tai sergamumas, žinoma, gali būti didesnis. Perpildytose grupėse daugiau vaikų, todėl turėsime daugiau vaikų, sergančių virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, virusų koncentracija bus didesnė“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo O. Rudzevičienė.
Ne ką mažiau svarbu ir triukšmo lygis vaikų grupėse. Profesorės teigimu, kuo daugiau vaikų, tuo daugiau streso ne tik juos prižiūrinčioms auklėtojoms, bet ir patiems mažiesiems.
„Įsivaizduojame, kokie triukšmingi tie mūsų vaikai, triukšmas išvargina ne tik vaikus, bet ir auklėtojas, sumažėja vaikų dėmesys, sugebėjimas žaisti, sukelia nuovargį. Triukšmas yra stresas“, – sakė O. Rudzevičienė.
Vis dėlto, iki minimumo sumažinti galimas rizikas vaikams, anot medikės, galima laikantis nustatytų higienos normų, vaikams ir auklėtojams dažnai plaunant rankas, skiepijantis, vėdinant patalpas.
Sunerimo po situacijos Vilniuje
Ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą vykdančiose įstaigose nustatytų higienos normų reikalavimų pažeidimų mastas privertė sunerimti praėjusių metų rudenį atlikus didžiausią iki šiol vykdytą vaikų ugdymo įstaigų ir švietimo paslaugų tiekėjų saugos sveikatai vertinimą Vilniaus mieste.
Tąkart atliktas tyrimas parodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje fiksuota 65 proc. perpildytų vaikų grupių bei kitų pažeidimų – darbas be leidimų-higienos pasų.
