Suduota net 70 smūgių
Anksčiau E. Banazis buvo išvis neteistas, o dabar jis Kauno apygardos teismo nuosprendžiu apkaltintas iškart labai sunkiu nusikaltimu – itin žiauriu bejėgiškos būklės moters, savo artimos draugės, nužudymu. Teismo medicinos ekspertai suskaičiavo, kad A. Paulauskaitei suduota net apie 70 smūgių į įvairias kūno vietas, o gintis ar išvengti smurto ji tuo metu negalėjusi, nes buvo labai girta. Po mirties nustatytas sunkus girtumas – 3,14 promilės alkoholio.
Žiauriai sužalotą negyvą A. Paulauskaitę jos draugo E. Banazio bute, tualeto kambarėlyje, rado paties buto savininko iškviesti medikai. Tai buvo 2012-ųjų rugpjūčio 25-osios paryčiais, apie ketvirtą valandą.
Teisme liudijusi medikė pasakojo įsimintinos nakties įvykius, kai pagal iškvietimą negalėjo iškart patekti į nurodytą butą Pramonės prospekto daugiabutyje, nes ir laiptinės, ir reikiamo aukšto durys buvo užrakintos, o E. Banazis, būdamas savo bute, medikams telefonu tepasakė, kad esą „raktus paslėpė brangioji, o pati numirė“. Tuomet gelbėtojus į laiptinę įleido viena namo gyventoja, o į E. Banazio butą – jis pats, pasisiūlęs iš vidaus išlaužti duris ir tai padaręs kaltu.
Ant grindų gulėjusi A. Paulauskaitė išties buvo mirusi. Neblaivus E. Banazis, atsisėdęs ant vonios krašto, medikei atrodė apgailestaujantis dėl įvykio, nepanašus į smurtautoją. Jis teigė, kad jo draugė mirė, nes „kalėsi“. Anot medikės, tai buvo galima suprasti kaip mirtį nuo narkotikų, tačiau ir ant moters kūno, ir ant grindų, sienų, baldų, patalynės, drabužių buvo matyti daug kraujo dėmių. Pyktis ir pavydas Kiek vėliau buvo nustatyta, kad A. Paulauskaitė nebuvo vartojusi jokių narkotikų, jokių kvaišalų. Tik prieš mirtį moteris buvo stipriai girta, o mirė po žvėriško smurto protrūkio.
Itin sunkiai apgirtęs lemtingąją naktį buvo ir E. Banazis – jo kraujyje aptikta 4,35 promilės alkoholio. Ši aplinkybė vyrui vėliau pasitarnavo duodant parodymus – jis neretai kartojo neprisimenąs įvykio detalių, bet neneigė galėjęs mirtinai sumušti savo draugę – juk nieko daugiau bute nebuvo, tik negalėjo patikėti, kad sudavęs tiek daug smūgių – esą per tiek laiko tai neįmanoma. Negalėjo patikėti ir naudojęs net kaltą ir lazdą. Ant šių nusikaltimo įrankių buvo rasta nužudytosios kraujo pėdsakų, tad E. Banaziui nepavyko įrodyti, kad metalinis kaltas naudotas esą tik durims išlaužti.
Teismas nustatė, kad E. Banazis savo draugę nužudę iš pykčio ir pavydo.
Tokia išvada padaryta įvertinus kai kuriuos A. Paulauskaitės kasdienybės faktus. Vienturtę dukterį užauginusi vieniša motina pastaruosius 5 metus gyveno su sugyventiniu Giedriumi K. Neretai su juo pykdavosi. Aušra dažnai išeidavo paviešėti pas savo draugę Editą. Ten bendraudavo ir su Editos broliu E. Banaziu, kurio butas – šalia. Panašu, kad abu greitai rado bendrą kalbą – mėgdavo išgerti, Aušra likdavo nakvoti, namo neidavo po kelias dienas. E. Banazis teisme prisipažino pykdavęs ant savo draugės, kai ši susiruošdavo eiti namo, nes jis jos pavyduliavęs.
Ir prieš tragediją pora, anot E. Banazio, buvo kartu girtavusi 3 paras, o tada Aušra susiruošė eiti namo. Jis ją, matyt, atkalbinėjęs... Keista draugystė
Teisiamojo tiesą liudijo ir jo sesuo Edita. Moteris pasakojo, kad jos artima draugė Aušra dažnai ateidavo pas Edmundą, jiedu išgerdavo, neretai pykdavosi, o barnių iniciatoriai būdavo ir vienas, ir kitas. Taip keistai jie draugavę gerus metus. Kartais piktumai peraugdavę į smurtą, tada net ir jai, Editai, tekdavę kviesti policiją. „Kivirčų metu Aušra mėgdavo griebti viską, kas papuolė jai po ranka, – tai keptuvę, tai peilį, tai dar ką nors“, – brolio naudai liudijo Edita.
Visai kitaip apie Aušros ir Edmundo „draugystę“ liudijo tuo pasipiktinę Aušros artimieji. Moters dukra teigė žinojusi, kad mama neretai susitinka su savo draugės Editos broliu, kuris jai būdavo ne tik sugėrovas, bet ir „auklėtojas“ – mama ne kartą skundusis Edmundo grubiu elgesiu, agresija, smurtu. Kodėl ji vis tiek su juo susitikinėdavusi, dukra negalėjo suprasti.
O Aušros sugyventinis Giedrius K. tikino viską galįs paaiškinti – esą pastaraisiais metais, kai jis dažnai išvykdavęs dirbti pagal komandiruotes, Aušra pradėjusi bendrauti su tuo E. Banaziu ir jo visada tik bijodavusi, nes šis ją įsitempdavęs į savo butą prievarta, kai tik pamatydavęs pas savo seserį Editą, saugodavęs, kad neišeitų, atimdavęs telefoną, grasindavęs, užrakindavęs savo bute, paskui persekiodavęs, ieškodavęs, prašydavęs ir net reikalaudavęs, kad ji sugrįžtų.
„Aš pats ne kartą išvijęs Banazį iš mūsų namų, – pasakojo Giedrius K. – Draudžiau Aušrai pas jį eiti, bet ji eidavo. Žinojau, kad jis ją buvo sužalojęs. O prieš pat tragediją Aušra irgi negalėjo laisvai išeiti iš Banazio buto, man sakė, kad tuoj pareis, bet naktį jos nesulaukiau, o rytą jau gavau žinią, kad Aušra nužudyta.“
14 metų už grotų
Teisme paaiškėjo, kad apie keistą E. Banazio meilę A. Paulauskaitei žinojo ir jos sesuo bei du broliai. Tik jie negalėjo įtikinti Aušros, kad geriau ryšį su agresyviu vienišiumi nutraukti...
Už bejėgiškos būklės A. Paulauskaitės itin žiaurų nužudymą E. Banaziui teismas paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras už grotų gyvena jau nuo 2012-ųjų rugpjūčio, kai po tragedijos iškart buvo suimtas. Teismas taip pat nurodė nuteistajam, pastaruoju metu niekur nedirbusiam, atlyginti turtinę ir moralinę žalą nužudytos A. Paulauskaitės dukrai, seseriai ir dviem broliams – iš viso beveik 145 000 litų. Tai išgirdęs žudikas neprieštaravo, bet atvirai pasakė nebežinąs, kaip galėtų įvykdyti tokį teismo įpareigojimą, nes teturįs tik nedidelį butą.
Irena ZUBRICKIENĖ