„Prisikėliečių“ ir liberalcentristų frakcijos Seime pasirašė veiksmų koordinavimo sutartį. Kaip teigė partijų lyderiai, atsiradus vertybiniams ginčams koalicijoje, o Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams neįsiklausant į koalicijos partnerius, susitarimo pasirašymas buvo dėsningas tolimesnis žingsnis.
„Trauka didėja pavasarį, o postūmis bendradarbiauti buvo iš Kubiliaus ir Šemetos“, - juokavo Liberalų ir centro sąjungos vadovas Artūras Zuokas, paklaustas, kodėl nuspręsta vienyti jėgas. „Problemos suvienija. (...) Šis mūsų susitarimas yra siekis stiprinti permainų koalicijos sprendimus, kurie būtų skiriami pirmiausiai ekonomikos augimui skatinti ir siekiui išlaikyti darbo vietas“, - spaudos konferencijoje sakė jis. Tai, kad konservatoriai daugiau dėmesio skiria biurokratijos mažinimui, o ne šioms problemoms, A. Zuokas įvardino „vertybinu ginču“ koalicijos viduje.
Anot A. Zuoko, jei nebus surastas susitarimas su koalicijos partneriai tam tikrais klausimais, Tautos prisikėlimo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijos neatmeta galimybės Seime nepalaikyti Vyriausybės siūlymų. „Mus labiausiai neramina bandymas mažinti investicijas, kurios yra pagrindas BVP augimui, darbo vietų išlaikymas ir požiūris į „Sodros“ biudžeto subalansavimą“, - sakė liberalcentristas.
Tiek A. Zuokas, tiek L. Dinius pabrėžė, kad susitarimas su liberalcentristais jokiu būdu nereiškia koalicijos skilimo pradžios. Pasak jų, tai dar labiau sustiprins Permainų koaliciją, o apie jokias alternatyvas jai negalvojama. „Patys blogiausi susitarimai būna ne tie, kurie pasirašoma viešai – patys pavojingiausi būna tie, kurie sudaromi slaptai“, - į žurnalistų klausimus apie koalicijos nestabilumą atsakinėjo L. Dinius. Kartu su A. Zuoku jis juokavo, kad ir A. Kubilius buvo kviestas į pasirašymo ceremoniją, tačiau Jurgis Razma jo neleido.
Kaip teigė „prisikėlietis“, tikimasi „rimto palaikymo“ ir iš Liberalų sąjūdžio, taip pat neatmetama galimybė, kad šį susitarimą palaikys dalis konservatorių. „Tai ne protesto žingsnis“, - tikino L. Dinius.
Abi partijos teigia, kad susitarimu siekiama spartesnio valstybės ekonomikos atgaivinimo, efektyvesnio ministrų kabineto darbo. Sutarta derinti abiejų frakcijų pozicijas dėl mokesčių politikos, laikantis nuostatos – nedidinti mokestinės naštos. Nuspręsta sudaryti bendrą frakcijų darbo koordinavimo tarybą, kuri užtikrins partijų rinkimų programų įgyvendinimą bei intensyvins dialogą valdančiosios koalicijos viduje valstybei svarbiais klausimais.
Tautos prisikėlimo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijos ir toliau lieka savarankiškos ir atskiros parlamentinės frakcijos.
Andrius Ufartas/BFL nuotraukos
