Paprastai žurnalistams nėra teikiama sugrupuota NT statistika – galima tikrinti tik konkrečių sklypų ir pastatų registrus.
Tačiau portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į „Registrų centrą“, prašant pateikti duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis, sukaupusius daugiausiai nekilnojamojo turto.
Duomenys apie šiuos asmenis buvo pateikti dvejais pjūviais – nurodoma, kiek NT objektų vienetų turi sukaupęs fizinis ar juridinis asmuo ir taip pat, kokia yra šių objektų vidutinė rinkos vertė.
Vidutinė rinkos vertė buvo apskaičiuota pagal „Registrų centro“ metodologiją. „Registrų centro“ turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus grupės vadovas Martynas Bukelis paaiškino, jog skaičiuojant vidutinę vertę, atsižvelgiama į statinio ir žemės buvimo vietą, įregistruotus kadastro duomenis (naudojimo paskirtį, plotą, statybos metus ir kt.) ir kitus veiksnius.
„Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių“, – pabrėžė M. Bukelis.
Anot „Registrų centro“ atstovo, vidutinės rinkos vertės rodikliai neretai pasitelkiami ne tik norint apskaičiuoti NT mokesčių dydžius, bet ir valstybės valdomo turto kainoms nustatyti.
„Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.
Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą“, – nurodė M. Bukelis.
Būtina pabrėžti, jog „Registrų centro“ paskaičiuota vidutinės rinkos vertė nėra visiškai tiksli – kartais patys turto valdytojai nurodo 2-2,5 karto didesnes turto vertes, nei „Registrų centras“.
Pavyzdžiui, AB „Baltic shopping centers“ turimo NT vertę „Registrų centras“ įvertino vidutine 90,7 mln. eurų verte. Tačiau pati bendrovė savo interneto puslapyje skelbia, jog jos valdomo turto vertė siekia 200 mln. eurų.
Taip pat nereikėtų pamiršti, jog kai kurie NT valdantys fiziniai asmenys taip pat valdo ir įmones ar bendroves, kurioms taip pat priklauso nekilnojamas turtas. Tad iš tiesų jų NT sąrašai yra kur kas didesni.
Pavyzdžiui, Kauno savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ne tik pats valdo daugybę žemės sklypų, tačiau taip pat eina direktoriaus pareigas daugybėje skirtingų įmonių, kurios valdo nemenkus NT plotus, yra akcininkas NT turinčiose įmonėse, tad pateiktose lentelėse nėra įvertintas turtas, kuris valdomas per kitas įmones, nepatenkančias į šiuos sąrašus.
Sukaupto turto vertinimą šiek tiek apsunkina ir tai, jog kartais fiziniams ar juridiniams asmenims priklauso tik maža dalis objekto nuosavybės teisių, arba nuosavybė priklauso sutuoktiniams skirtingomis dalimis.
Tad portalas „Kas vyksta Kaune“ galiausiai priėmė sprendimą analizei rinktis tik tuos atvejus, kuomet fiziniams ar juridiniams asmenims priklauso daugiau nei pusė objekto nuosavybės teisių, turto vertės nedalinant. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog dalis asmenų vertingiausią turtą pagal vidutines vertes valdo su savo sutuoktiniais.
Įstatymai leidžia viešinti tik viešus fizinius asmenis
Didžiausią NT vertę Kauno apskrityje sukaupusių fizinių asmenų dvidešimtuke daugiausiai aptiksime įvairius verslininkus ir NT projektų vystytojus. Štai daugiausiai turto sukaupusi pora buvo žinoma todėl, kad laukuose išvystė vieną privačių namų kvartalą, kuris šiuo metu priskiriamas prie prestižinių rajonų. Pirmąją vietą užėmę fiziniai asmenys yra sukaupę turto, kurį „Registrų centras“ įvertino 9,63 mln. eurų suma.
Tačiau dėl Lietuvos įstatymų ypatumų, šių asmenų pavardės negali būti viešinamos. Visgi, yra viena išimtis. Jei NT turto valdytojas yra dalyvaujantis politikoje, jo asmens duomenis viešinti galima.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, privačių fizinių asmenų vardai ir pavardės, jų ryšys su konkrečia nuosavybe, duomenys apie konkretų nekilnojamąjį turtą ir pan. galėtų būti viešai skelbiami tik gavus tų asmenų sutikimus. Tuo tarpu sutikimų paviešinti daugiausiai nekilnojamojo turto turinčių viešųjų fizinių asmenų, pvz., politikų ir jų sutuoktinių, teisėjų, pareigūnų, politinių partijų valdymo organų narių, kandidatų rinkimuose, lobistų ir kt., vardus ir pavardes nereikia. Manome, kad tokio pobūdžio informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus viešųjų asmenų gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes“, – teigiama inspektoriaus atsiųstame paaiškinime.
Antroje vietoje Kaune – savivaldybės tarybos narys ir mero sūnus
Antroje vietoje – mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, verslininkas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis, bei jo sutuoktinė. Jų asmenškai valdomas NT turtas Kauno apskrityje vertinamas vidutine, 8,34 mln. eurų suma.
Įdomu ir tai, jog nacionaliniu mastu pora atrodo ne ką prasčiau.
Didžiausios vertės NT sukaupusio asmens turtas vertinamas 23,6 mln. eurų suma. Š. Matijošaitis bei jo žmona šiame sąraše atsiduria penktoje vietoje – jų NT turto suma vertinama kiek didesne nei 10 mln. eurų suma. Taigi, daugiau kaip 80 proc. turimo NT pora yra sukaupusi Kauno apskrityje.
Įdomu tai, jog pirmoje vietoje pagal valdomo turto vertę Lietuvoje yra privatus asmuo, nemažai turto įsigijęs netrukus po Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų dėl grąžintinos žemės. Panašiai dalį žemės sklypų yra įsigijęs ir Š.Matijošaitis. Pavyzdžiui, keturis žemės sklypus Vičiūnuose Š. Matijošaitis įsigijo tuomet, kai Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo sumažinta Vičiūnų vandenvietės apsauginė zona. Šie sklypai buvo grąžinti savininkams ir netrukus juos įsigijo Kauno tarybos narys ir verslininkas Š.Matijošaitis.
Beje, praėjusių metų rugpjūtį prokuratūra areštavo du Š. Matijošaičio sklypus. Minėtiems sklypams nėra suteikti adresai, jie yra Išlaužo gatvės rekreacinėje teritorijoje prie pat Nemuno. Abu areštuoti sklypai ribojasi su brolio, taip pat miesto tarybos nario Dainiaus Matijošaičio sklypais.
Be šių sklypų Vičiūnuose, Š. Matijošaičiui priklauso sklypas prie pat Lampėdžio ežero, adresu Ežero g. 15. Aplink šį sklypą yra gausybė kitų naujai suformuotų žemės sklypų, kurie priklauso juridiniam asmeniui UAB „Vici investments“.
Be savo pareigų savivaldybės taryboje ir nekilnojamojo turto verslo Kaune, Š. Matijošaitis taip pat eina vadovaujančias pareigas keliasdešimtyje įmonių.
Š. Matijošaičio privačių interesų deklaracijoje nurodoma, jog tarybos narys eina direktoriaus arba generalinio direktoriaus pareigas gausybėje skirtingų įmonių – UAB „Stelauto“, „Rinktinės investicijos“, „Jūros investicijos“, „Gildijos investicijos“, „Laisvės investicijos“, „VICI logistika“, „VG HOLDING“, „Autovici“, „Kauno projektas“ ir kitose.
Kauno apskrityje iš verslo dominuoja „Akropolio“ ir „Megos“ savininkai
Tarp juridinių asmenų tendencijos aiškios – didžiausios vertės NT Kaune valdo prekybos ir paslaugų centrų, prekybos tinklų valdytojai.
Pirmoje vietoje – UAB „Kauno audinių projektas“, įmonės turimą turtą Kauno apskrityje „Registrų centras“ įvertino daugiau kaip 112 mln. eurų suma.
Įmonei Kauno apskrityje priklauso 13 NT objektų – kitaip nei daugelis kitų į sąrašą patekusių fizinių ar juridinių asmenų, „Kauno audinių projektas“ neturi NT objektų, kurie nepatektų į Kauno apskritį.
Lietuvos mastu UAB „Kauno audinių projektas“ užima 7 vietą pagal sukaupto NT vertę, nusileisdamas Vilniaus arkivyskupijai, UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Rivona“ ir kelioms kitoms įmonėms ir bendrovėms.
Ši įmonė geriausiai žinoma kaip Kauno prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ valdytoja.
Antroje vietoje – AB „Baltic shopping centers“, jos turtas Kauno apskrityje vertinamas 77 mln. eurų suma, o iš viso bendrovei Kaune priklauso 12 NT objektų. Bendrovė skelbia, jog jos valdomų objektų plotas sudaro daugiau kaip 150 tūkst. kv. m.
Lietuvos mastu AB „Baltic shopping centers“ pagal sukaupto turto vertę užima 9 vietą, visas bendrovės turtas „Registrų centro“ vertinimu siekia 90,7 mln. eurų.
Šiai bendrovei priklauso Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, prekybos parkas „Banginis“ (Vilniuje), multifunkcinis kvartalas Islandijos pl. 30 (kuriame veikia „McDonald‘s“ restoranas, parduotuvė „Decathlon“) ir administracinis pastatas adresu Islandijos pl. 32B.
Trečioje vietoje – puikiai pažįstamas prekinis ženklas.
UAB „Lidl Lietuva“ Kauno apskrityje priklausantis NT vertinamas 36,1 mln. eurų suma, įmonei Kauno apskrityje priklauso 60 NT objektų.
Šie skaičiai neturėtų stebinti, mat portalas „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė apie agresyvią „Lidl“ plėtrą Kaune – kaip anksčiau patvirtino „Lidl Lietuva“ atstovai, visai netrukus įmonė Kaune planuoja atidaryti dar dvi naujas parduotuves, tačiau projektuojamos dar mažiausiai trys parduotuvės skirtingose Kauno vietose. Bendrovė valdo ir nemažai sklypų, kuriuose šiuo metu statybos kol kas dar nevyksta.
Daugiausiai NT Kauno apskrityje valdančių juridinių asmenų sąraše aptiksime ir dar kelias įmones, kurioms vadovauja anksčiau minėtas tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Tarp tokių įmonių – UAB „Magnumo investicijos“ (5 vieta), UAB „Kauno Saulėtekis (8 vieta).
Pastaroji įmonė pasižymėjo tuo, jog dar praėjusiais metais teisme du kartus pralaimėjo dėl savavališkai prie prekybos centro Šiaurės prospekte įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.
Įmonei priklauso Šiaurės prospekte įsiterpęs prekybos centras – šio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengta valstybinės žemės teritorijoje.
Taip pat įmonė valdo butus Plungėje, yra įsigijusi žemės sklypų Vilniuje ir Telšiuose.
UAB „Magnumo investicijos“ priklauso verslo centras Karaliaus Mindaugo prospekte priešais „Žalgirio“ areną.
Į sąrašą pateko ir Kauno arkivyskupija
Tarp stambiausių NT savininkų Kauno apskrityje – ir Kauno arkivyskupijos kurija, užėmusi 19 vietą.
Daugiau kaip 15,5 mln. eurų turto valdanti arkivyskupija turi daugybę butų skirtingose Kauno vietose.
Registrų centro duomenimis, Kauno arkivyskupijos kurijai priklauso 15 butų Vilniaus gatvėje ir 19 butų V. Sladkevičiaus gatvėje – visas daugiabutis namas. Juridiniam asmeniui taip pat priklauso žemės sklypai Šiluvoje (Raseinių rajone) ir butas Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.
Didžiausios vertės NT turtas priklauso UAB „Rivona“
Kaip anksčiau minėjome, Kauno apskrityje didžiausios vertės turtą valdo UAB „Kauno audinių projektas“, AB „Baltic shopping centers“ ir UAB „Lidl Lietuva“.
Visgi jei vertiname visos Lietuvos duomenis, pirmoje vietoje atsiduria UAB „Rivona“. Jos turtą „Registrų centras“ įvertino vidutine 201,1 mln. eurų verte.
UAB „Norfos mažmenos“ savininkų valdoma įmonė užsiima logistikos, tarptautinių pervežimų, nekilnojamo turto nuoma ir kitomis veiklomis.
Antroje vietoje – įmonė UAB „Baltisches Haus“. Šios įmonės turtas vertinamas 179,9 mln. eurų suma, įmonės vykdoma veikla – nekilnojamo turto nuoma, administravimas. Verta pažymėti, jog ši įmonė valdo nemažai prekybos tinklo „Iki“ patalpų.
Trečioje vietoje liko gerai pažįstamas prekinis ženklas – „Lidl Lietuva“ nekilnojamas turtas vertinamas vidutine 165,3 mln. eurų rinkos verte, kurią sudaro 933 įmonei priklausantys NT objektai.
Vilniaus arkivyskupija yra sukaupusi kur kas daugiau turto nei Kauno – Lietuvos sąraše ji užima 6 vietą. Vilniaus arkivyskupijos valdomas NT turtas vertinamas 117,1 mln. eurų suma.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
