Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis šiandieniniame posėdyje nepasirodė, nes šiuo metu yra kasmetinėse atostogose. Tad pirmasis „apklausai“ pakviestas Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas. Po jo pasisakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Trečiasis prieš Seimo Laikinąją komisiją sėdo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
R. Karbauskis: Kultūros komitetas kol kas LRT veiklos ataskaitos netvirtins
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad 2008 m. LRT veiklos ataskaita buvo teikta paskutinį kartą tvirtinti plenariniame posėdyje, po to nuostatos keitėsi, projektas atmestas, taisytas.
„Kaip ir minėjo E. Jovaiša, eilę metų nutarimai nesvarstomi. Visada pritariama, neturėta pastabų“, - tikino R. Karbauskis.
Pasak jo, šiemet gavus 2016 metų LRT veiklos ataskaitą Kultūros komitete iškilo ne vienas klausimas, dėl to kreiptasi į Seimo narius siūlant suformuluoti du klausimų paketus. Negavus ar nepakankamai gavus atsakymų į šiuos klausimus, sudaryta Laikinoji LRT tyrimo komisija.
„Manau, kad komitetas nieko daugiau nedarys, netęs svarstymo, kol jūsų komisija nepabaigs darbo ir nepateiks išvadų. Nemanau, kad savo kompetencija galėtume nagrinėti jūsų komisijos darbą, kuri atstovauja visas frakcijas“, - teigė valstiečių lyderis.
Jis pasakojo, kad LRT savo 2016 metų veiklos ataskaitą pateikė praeitų metų birželio pabaigoje. Nors patys LRT atstovai teigė, kad Kultūros komitetas tuomet pastabų neturėjo, tik nenubalsavo, o klausimai kilo vėliau, R. Karbauskis tai neigia.
„Klausimai iš karto buvo pateikus ataskaitą, kiekvienas žmogus, kuris nors kiek susidūręs su finansine ataskaita supras, kad tai gražių nuotraukų rinkinys, kas negali būti atskaita. Tai mes pradėjome kelti klausimus ir kuo daugiau atsakymų, tuo klausimų daugėjo. Šiandien taip pat stebint posėdį, man po kiekvieno atsakymo vis klausimai kilo. Pirmą kartą per realiai 10 metų turime realią parlamentinę kontrolę“, - dėstė R. Karbauskis.
Pasak jo, anksčiau LRT veiklos ataskaita pro seimūnų rankas praeidavo per tris minutes. Viskas iš karto būdavo patvirtinta nekeliant klausimų.
„Bet mano manymu, kalbant apie finansus protingai, trys minutės yra nesuvokiamas laikas. Kodėl tam tikri komiteto nariai neturėdavo klausimų dėl LRT finansų... Nes kai mes susipažinome, beveik kiekvienas dokumentas kėlė klausimų.
Kviečiu pasiimti mūsų posėdžio protokolą. Ten buvo aiškiai pasakyta, šitas klausiamas nebaigiamas, jis turi toliau būti svarstomas. Ir tai yra protokole. Jei iš tikrųjų taip buvo teigiama (kad Kultūros komitetui tiko LRT praeitais metais pateikta ataskaita – tv3.lt), tada tai yra melas“, - sako jis.
Po to R. Karbauskis Laikinosios LRT tyrimo komisijos nariams pasakojo apie anksčiau organizuotos spaudos konferencijos metu surinktą ir pristatytą informaciją apie LRT viešuosius pirkimus, tam tikras sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis. Jis vardino, kad tam tikros ataskaitos susegtos viena su kita, kaip bendros, nors jose iš tikrųjų nurodoma skirtingų laidų sąmata, tuomet nurodė sutartis, kuriose trūko tam tikrų punktų, kuriose vis keitėsi pirkimo sąlygos. Pavyzdžiui, perkant kilnojamąją televizijos stotį (KTS) su kameromis, pasikeičia sąlygos ir vietoje 24 tonų sunkvežimio bereikia 7 tonų, o ankstesniu pirkimu dešimčia sumažėjo reikiamų kamerų skaičius.
„Ir tai yra 15 proc. metinio biudžeto“, - kalbėjo R. Karbauskis.
Jis taip pat pridėjo, kad perkant KTS skelbimas tarptautiniui konkursui buvo pateiktas lietuvių kalba ir duota tik septynios dienos pateikti prašymą dalyvauti. Tad, anot R. Karbauskio, taip buvo anuliuojamos galimybės dalyvauti užsienio kompanijoms ir pasiūlyti mažesnę sumą.
Ruošiasi diskusijai už uždarų durų
Viena iš šios komisijos funkcijų teikti išvadas dėl viešųjų pirkimų pagrįstumo. Tačiau išvadas teikti reikia tik tuomet, kai į juos kreipiasi LRT Taryba.
„Man būnant komisijos pirmininku buvo spalį pateiktas klausimas dėl tam tikrų projektų ir esame svarstę tada pagrįstumą. Iki tol, pirmąją kadenciją, kiek pamenu mes nesame gavę tokio tipo paklausimų. Tose LRT metinėse ataskaitose, kurios viešos įvardyti visi klausimai, kuriuos ši komisija gavusi ir svarsčiusi“, - kalbėjo jis.
Pasak T. Šarapovo visi klausimai svarstomi tik tuomet, kada jie gaunami iš LRT Tarybos arba LRT generalinio direktoriaus.
Parlamentarė Agnė Širinskienė pasidomėjo, jei pirmojoje jo darbo kadencijoje užklausimų jokių nė nebuvo, o antrojoje jau buvo, kodėl Administracinė LRT komisija neveikė proaktyviai ir pati nesidomėjo, kodėl jų išvadų neprašoma.
T. Šarapovas pabrėžė, kad proaktyviai kažką teikti jiems neleidžia nuostatos, tad įsitraukiama tiek, kiek galima.
„Norėčiau, kad suprastumėte jog Administracinė komisija yra papildomas kompetencijos šaltinis LRT Tarybai ir administracijai, jie visiškai savo nuožiūra gali kreiptis pagal tas sritis.
Mes nesame įgalioti kontroliuoti nei Tarybos, nei administracijos. Mūsų kontrolę tokią, kaip apibrėžia nuostatai, vykdo Taryba. Mes pateikę išvadas neturime jokių svertų. Tiek Taryba, tiek Administracija gali savo nuožiūra atsižvelgti į išvadas.
Aš tik galiu spėti, kokia Tarybos motyvacija būna, kai jie kreipiasi, ar kai reikia papildomos nuomonės, ar kai reikia aiškiau duomenis pateikti, motyvacija gali būti įvairi. Jei mano nuomonę norite išgirsti, tai prašau suprasti, kad negaliu vertinti. Mes esame patariamasis organas ir patariame, kada reikia. Motyvų, kada mūsų paprašo, aš negaliu vertinti“, - sako T. Šarapovas.
Komisijos narys „tvarkietis“ Rimas Andrikis pateikė pastebėjimus, kad įstatymuose numatyta, jog Administracinė komisija ir pati galėtų inicijuoti tam tikrus paklausimus. Tačiau T. Šarapovas kartojo, kad pagal nuostatas jie gali tirti tik tai, ko paprašo LRT Taryba ir administracija.
Seimo narys Dainius Gaižauskas paklausė, ar yra buvę taip, kad būdavo sutarčių be datų, be registracijos numerių, trūkdavo punktų. T. Šarapovas atsakė, kad nepamena tokių atvejų.
„Tai nei taip, nei ne“, - pažymėjo parlamentaras.
Dėl to seimūnai pradėjo svarstyti, kad reikėtų posėdį padaryti neviešą, jog būtų galima „iškvosti“ daugiau.
„Jei būtų uždaromas posėdis ir Administracinės komisijos atstovai pakviesti, paprašyčiau, kad būtų galima disponuoti mūsų protokolais“, - idėjai paantrino ir LRT Administracinės komisijos pirmininkas T. Šarapovas.
STT išvadoje raginama patobulinti teisės aktus
Kiek anksčiau šiandien pranešta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimo Laikinajai tyrimo komisijai pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą dėl teisės aktų, reguliuojančių LRT pirkimus. Komisijos pirmininko Arvydo Nekrošiaus teigimu, šis STT vertinimas ir rekomendacijos rodo, kad LRT programų viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai turi būti tobulinami siekiant užkirsti kelią neskaidriems sandoriams ateityje.
„STT atkreipė dėmesį, kad ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, o dėl transliuotojui ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui nustatytos išimties tam tikrų rūšių pirkimams gali egzistuoti didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes ši sritis mažiau kontroliuojama, jai nustatytos paprastesnės procedūros“, – sako A. Nekrošius.
Atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, Seimo Laikinoji LRT veiklos tyrimo komisija pasiūlė, jog pirkimai pagal Paslaugų pirkimo aprašą būtų atsparesni korupcijai, jei būtų:
1) Skiriamas didesnis dėmesys pirkimų iniciatorių ir komisijų narių nešališkumui;
2) Taikomos konkurencingesnės procedūros atrenkant paslaugų teikėjus;
3) Daugiau viešumo visuose pirkimų etapuose;
4) Užtikrinta pirkimų kontrolė.
