Vos prasidėjo karas, Lietuvos tarpusavio vaidai nuščiuvo. Juos pakeitė rimtis ir atjauta Ukrainos piliečiams. Sociologės teigimu, tokios masinės pagalbos kitai tautai Lietuva jau seniai neregėjo. Taip pat nuslūgo ir protestai prieš valdžią – organizatoriai sako, kad jiems dabar netinkamas metas.
Per valstybės šventę protestų nerengė: „Nesame bepročiai“
„Šeimų sąjūdžio“ atstovas komunikacijai Algimantas Rusteika atskleidė, kad karo metas – ne laikas protestų akcijoms, todėl per valstybinę Kovo 11-osios šventę planuotų veiksmų nebuvo.
„Mes nesame bepročiai, esame adekvatūs žmonės ir suprantame, kas pasaulyje dedasi. Ir protestuoti nėra prieš ką“, – tv3.lt sakė „Šeimų sąjūdžio“ atstovas.
Visgi jis užsiminė, kad protestai prieš valdžią gali atgyti vėliau, jei tik atsiras tam priežasčių. Pavyzdžiui, jei į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę bus įtraukti Laisvės frakcijos pasiūlymai, tai sukels „Šeimų sąjūdžio“ ir jo šalininkų nepasitenkinimą, teigia A. Rusteika.
„Protestuoti prieš ką gali būti vėliau, jeigu Seimas patvirtins tą darbotvarkę, į kurią klausimus siūlo įtraukti Laisvės frakcija. <...> Jie nori įtraukti Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją ir nepilnamečių apsaugos nuo netinkamos informacijos įstatymo pataisas. Galiojančioje redakcijoje numatyta, kad nepilnamečiams negalima teikti informacijos apie šeimą, kuri neatitinka mūsų konstitucinės šeimos santvarkos.
Maždaug po savaitės bus aišku, ar Seimas įtraukė šituos į darbotvarkę klausimus, ar ne. Jeigu jie yra įtraukti, tai čia nėra jokios politikos ir jokio pakenkimo Ukrainai bei mūsų šalies saugumui, – mes tikrai prieš tai protestuosime. Aišku, leistinomis formomis“, – dalijosi „Šeimų sąjūdžio“ atstovas.
Į Seimo pavasario sesijos darbų programą Laisvės frakcija siūlo įtraukti Partnerystės įstatymą, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus ir dar 18 kitų teisės aktų.
„Šeimų maršo“ idėjos neatsisako
Vis dėlto „Šeimų sąjūdis“ ketina tęsti „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ tradiciją – pernai Vingio parke pasirodžiusi akcija gali pasikartoti ir šiemet.
„Gegužės 15 d. mes savo mitingo neatšaukėme. Bet tai bus ne protesto mitingas, tai bus šeimų šventė. Jeigu yra Šeimos diena, tai kodėl gi jos nepaminėjus?“, – kalbėjo A. Rusteika.
Jis apibūdino, kaip „šeimų maršas“ turėtų atrodyti šiemet.
„Kažkas panašaus į pernai, tik nebus važiavimo iš vietų. Tiesiog vietoje gražus mitingas. Ir ten gali nebūti jokio protesto, jeigu valdžia nesiims specialiai kiršinti žmonių, priešinti, provokuoti“, – nuomonę išdėstė pašnekovas.
Tiesa, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius prasidėjus karui Ukrainoje paskelbė, kad atšauks leidimą vykti šiam „Šeimų sąjūdžio“ renginiui.
„Atšaukiame leidimą maršistų renginiui „Didysis šeimos gynimo maršas“, kuris turėjo vykti gegužę. Mes sekame viešąją erdvę ir matome, kad buvę ar esami šio renginio iniciatoriai aktyviai palaiko Rusijos veiksmus, ne tik Kremliaus skleidžiamas iškrypusias vertybes. Karas yra aiški riba - jei net jis jiems nepadėjo atsitokėti, mes neleisime, kad renginys taptų platforma kitų žmonių kvailinimui. Nepatinka – galite eiti į teismą, sėkmės“, – vasario 27 d. feisbuke rašė Vilniaus meras.
„Šeimų sąjūdžio“ atstovas mero žodžius apie galimas organizacijos sąsajas su Rusija vertino skeptiškai.
„Galiu atsakyti humoru, ir tiek. Tokius dalykus jeigu kažkas teigia, tai reikia pateikti. Jeigu negali pateikti, iš mandagumo derėtų politikui patylėti. Viešai sklaidytis kaltinimais, kurie yra tik asmeninės nuomonės, nežinau, mano nuomone, tai yra ne lygis politikui“, – sakė A. Rusteika.
Tauta susivienijo prieš išorės priešą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybinių industrijų fakulteto profesorė, kolektyvinio intelekto tyrinėtoja Aelita Skaržauskienė pripažino, kad anksčiau buvęs ryškus visuomenės susiskaldymas dabar nublanko.
Ji paaiškino, kad Lietuva susivienijo prieš vieną išorės priešą – karą Ukrainoje sukėlusią Rusiją. Trumpai tariant, suveikė genčių teorija, kai esant grėsmei tauta pamiršta tarpusavio vaidus ir vienijasi prieš gresiantį pavojų.
„Priešas yra tas, kas kelia grėsmę mums, kaip genčiai, tautai. Tai, kas grasina mūsų išlikimui. Šiuo metu ta grėsmė aiškiai įvardinta kaip karo grėsmė. Kai priešų nėra išorėje, pradedama ieškoti priešų viduje. Ieškoma kaltų dėl vakcinacijos, pandemijos priemonių, ekonominių ryšių nutraukimo su Kinija ir dar kažkokių dalykų, dėl kurių nėra susiformavusi vieninga visuomenės nuomonė. Dabar viskas pasikeitė – išorinės grėsmės akivaizdoje tauta susivienijo“, – paaiškino A. Skaržauskienė.
Ji pabrėžė, kad lietuvius vienija ir gelbėtojo rolė, kurią vykdyti visada lengviau nei atsidurti pagalbos prašančiojo vietoje.
Jos teigimu, Lietuvos žmonės neatsilieka nuo ukrainiečių, kurie kaip vienas kumštis aršiai kovoja prieš okupantus. Esant reikalui, lietuviai parodytų stiprią dvasią, net dabar ją demonstruoja, įsitikinusi Vilnius Tech profesorė.
„Mes esame savo istorijoje parodę vienybę ne vieną kartą – galime ir sugebame būti vieningi. Artimojoje istorijos atkarpoje neišgyvenome didelio karo ar naujos invazijos, tačiau esame patyrę kritinius permainų laikotarpius, kai tautos vienybė nustebino visą pasaulį. <...> Mes tikrai mokame būti vieningi, jei atsiras grėsmė ir iškils toks poreikis, ką ir dabar parodėme“, – komentavo ji.
Lietuviai brangina laisvę
Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos ir socialinio darbo docentė dr. Rūta Žiliukaitė akcentavo, kad Lietuvos žmonės dabar ypač susitelkė.
„Lietuviai palaiko ukrainiečius kovoje. Tą matome ne tik iš Vyriausybės pozicijos, bet ir iš paties žmonių pilietinio aktyvumo, pagal tai, kaip jie mobilizavosi pagalbai, kiek pinigų paaukojo. Tokio aukojimo lygio šita valstybė, šita visuomenė labai seniai nematė“, – atskleidė sociologė.
Portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos paramos organizacijai „Blue/ Yellow“ surinkta jau per 17 mln. eurų nuo karo pradžios.
„Šioje bendroje visuomenės atmosferoje matome, kad klausimai apie vidaus politiką žmonėms atrodo mažiau verti dėmesio nei karo veiksmai Ukrainoje. <...> Tai liudija, kad laisvė yra vertybė mūsų žmonėms. Laisvė yra ta vertybė, kuri vienija žmones, o ne juos skiria. Laisvė yra bendra visų Lietuvos žmonių“, – tv3.lt sakė R. Žiliukaitė.
Ukrainiečius priima kitaip nei migrantus
Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei 2 mln. žmonių, pabėgėliai pasiekė ir Lietuvą. Tautiečiai šiuos žmones sutinka išskėstomis rankomis – suteikia pastogę, aprūpina reikalingais daiktais, taip pat masiškai aukoja Ukrainai. O štai pernai į Lietuvą plūdę migrantai iš Artimųjų Rytų sulaukė priešiškų visuomenės reakcijų.
Portalas tv3.lt domėjosi, kodėl lietuvių taip skirtingai priima nelegalius migrantus, judančius iš Baltarusijos, ir nuo karo bėgančius Ukrainos žmones.
Sociologės R. Žiliukaitės teigimu, lietuviai migrantus sutiko ne taip svetingai, kaip ukrainiečius sutinka dabar, dėl gajų kultūrinių stereotipų.
„Nemažai mūsų daliai visuomenės žmonės, atvykstantys gyventi iš kitų, tuomet dar Sovietų Sąjungos respublikų, buvo įprastas dalykas. <...> Turėti kaimyną, atvykusį iš Baltarusijos ar Ukrainos buvo įprasta – dažnas turėjo tokius kontaktus iš anksčiau. Tačiau visai kitokia kultūrinė patirtis su žmonėmis, atvykstančiais iš Azijos šalių ir kitų regionų. Čia labiausiai veikia išankstinės nuostatos, kurios tikrai gali smarkiai prasilenkti su tikrove“, – kalbėjo ji.
O A. Skaržauskienė atsakė, kad lietuviai labiau atjaučia pabėgėlius iš Ukrainos, nes karo veiksmai vyksta netoli nuo Lietuvos, tautai grėsmę kelia tas pats priešas. Be to, ryškiai skiriasi pabėgėlių ir migrantų portretai. Taip pat visuomenė mato karo Ukrainoje vaizdus, o tai didina empatiją ukrainiečiams.
„Akivaizdus skirtumas pirmiausia dėl to, kad iš Ukrainos daugiausiai bėga moterys su vaikais. Ir artumas, geopolitinės mūsų sąsajos duoda savo. Jeigu palyginsime, kokie migrantai mus pasiekė pernai pavasarį ir vasarą, tai buvo daugybė jaunų sveikų vyrų iš skirtingų šalių, kur kartais karas net nevyksta“, – pastebi Vilnius Tech profesorė.
Senos nuoskaudos „neišgaravo“ – gali vėl iškilti aikštėn
Nepaisant to, visuomenės vienybė gali ilgai netrukti. Senos tarpusavio nuoskaudos, konfliktai su valdžia ateityje gali vėl paaštrėti.
„Nuoskaudos anksčiau ar vėliau išlįs į paviršių. Dabar aktualija yra visuotinis pavojus Lietuvai, kaip valstybei. Tai žmones suvienijo, bet tai nereiškia, kad kiti klausimai ar problemos dingo, išgaravo“ – įsitikinęs „Šeimų sąjūdžio“ atstovas A. Rusteika.
Sociologė R. Žiliukaitė tvirtino, kad visuomenės nesutarimai dėl vidaus politikos klausimų dabar atsitraukė į antrą planą, bet žmonės jų nepamiršo.
„Dabartinis susivienijimas nereiškia, kad žmonės pakeitė savo poziciją tais vertybiniais klausimais, kurie kelia įtampą mūsų visuomenėje. Vertybiniai konfliktai, jie yra, tačiau šiuo metu dėmesys sutelkiamas kitur“, – pastebi VU docentė.
O mokslininkė A. Skaržauskienė teigia, kad skirtingos individų nuomonės tai gali vėl vesti prie susiskaldymo ir visuomenės poliarizacijos.
„Priežastys nesantaikai nėra panaikintos ar dingusios ilgalaikėje perspektyvoje. Dabar yra susivienijimas dėl išorės priešo, visuomenė šoko būsenoje, nes yra reali grėsmė. Tada tikrai ne laikas aiškintis tarpusavio santykių. Dabar su pandemija padėtis gerėja, bet, manau, atsiras kitų priežasčių, dėl ko nesantaika kils“, – svarstė specialistė.