Dar birželį Seimas priėmė rugpjūčio 1-ąją įsigaliojusias Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis stiprinamas šeimų ir žmonių su negalia teisių užtikrinimas. Kaip vienas iš diskriminavimo pavyzdžių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos el. puslapyje ir „Facebook“ paskyroje buvo pateiktas parkavimo vietų skirstymas, atsižvelgiant į tai, ar darbuotojas turi vaikų, ar ne.
Būtent tai sukėlė pasipiktinimų bangą socialiniuose tinkluose – į aršias diskusijas įsivėlė ir politikai. Netrukus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė tokį pavyzdį pašalinti.
Kaip naujienų portalui tv3.lt aiškina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė, pastarasis punktas dalies gyventojų buvo suprastas ne taip, todėl jis pirmadienį ryte buvo ištrintas iš viešosios erdvės.
Specialistė patikslina, kad nuo šiol darbo santykiuose žmonės negali būti diskriminuojami dėl vaikų turėjimo ar neturėjimo, šeiminio statuso ir kitų aplinkybių. Šiomis nuostatomis išplečiama darbuotojų apsauga nuo diskriminacijos.
Aptardama draudimą diskriminuoti dėl šeiminės padėties, skirstant parkavimo vietas, ji nurodo, kad „ženklai, žymintys parkavimo vietas šeimoms, nėra oficialūs kelio ženklai. Jie veikiau yra raginimas būti solidariems ir šias vietas užleisti žmonėms, kurie į parduotuvę atvyko su vaikais“. Todėl toks draudimas neegzistuoja.
Vis dėlto anksčiau paskelbtas teiginys, kad diskriminacija būtų laikomas parkavimo vietų skirstymas, pirmenybę teikiant šeimoms, turinčioms vaikų, spėjo išplisti socialiniuose tinkluose ir sukelti tikrą diskusijų audrą.
„Kas toliau? Vaiko auginimo atostogų panaikinimas, nes „kuo tie vaikus auginantys geresni už neauginančius?“ – sekmadienį feisbuke rašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga.
Tokio draudimo teigė nesuprantantys ir po Seimo nario įrašu komentavę gyventojai. Anot jų, tai apsunktinų galimybes „užsiimti limituotas parkavimo vietas“.
„Aš taip suprantu, kad kiekvieną pagarbos ženklą nuo šiol reiks įteisinti įstatymu, kitaip lygybė bus nelygi“, – ironiškai komentavo vyriškis.
Pats A. Veryga tvirtina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus pateiktas pavyzdys buvo „visiškai netikęs ir ne į temą“.
„Tokį pavyzdį pateikus užtektų, kad „lygių galimybių“ ieškotojai paimtų ir vieną darbdavį nubaustų už pažeidimą, pasiskundus nepatenkintam darbuotojui. <…> Teigiama, kad reiktų vertinti aplinkybes. O kas jas vertins? Kiekvieną kartą dabar į tarnybą reiktų kreiptis? Turėk dabar įsivaizdavimą ir supratimą, kaip tai vertinti, kaip nuspręsti, kuriam žmogui reikia ir kuriam vietos nereikia.Tai yra visiškai kvailas pavyzdys. Netikęs, į temą nepataikantis pavyzdys“, – sako A. Veryga.
Sejonienė: diskriminuoti žmonių negalima jokiais atvejais
Skirtingai nei LVŽS narys, mano Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos narė Jurgita Sejonienė. Jos teigimu, jokiais atvejais negalima diskriminuoti žmonių.
Parkavimo vietų stygių darbovietėse, anot J. Sejonienės gali išspręsti ne „pozityvi diskriminacija“, o papildomų parkavimo vietų įkūrimas.
„Kaip pavyzdys, Santaros klinikos. Jose buvo pastatyta daug parkavimo aikštelių ir darbuotojams buvo pasiūlytos palankios sąlygos, kad jie galėtų parkuotis, Tai viskas išsisprendžia. Tiesiog reikia sudaryti sąlygas ir neskirstyti, ar darbuotojai turi vaikų ar ne. Turi būti sudaryto sąlygos darbuotojams prisiparkuoti“, – nurodo ji.
Parlamentarė taip pat atvirauja ir pati anksčiau susidūrusi su problemomis, kuomet buvo sunku gauti vietą darželyje.
„Pavyzdžiui, gauti darželį Vilniuje yra labai sudėtinga. Yra prašoma abiejų tėvų, kad būtų deklaruojama gyvenamoji vieta, kitu atveju, tiesiog net nepateks vaikas į darželį. Tai šiuo atveju, jeigu vienišas tėvas ar vieniša mama augina vaiką, manau, kad teisingas draudimas jų atžvilgiu“,– patvirtina J. Sejonienė.
Vis tik abu parlamentarai sutinka, kad apie žmonių teises darbovietėse reikėtų kalbėti daugiau.
„Bet mes žinome atvejus, kai jaunoms moterims, kurios dar nėra sukūrusios šeimų, sakoma, kad jų nepriims, nes jos tuoj išeis auginti vaikų . Tai čia yra tikrai diskriminacija. Tik tiek, kad ją įrodyti yra labai sudėtinga. Darbdaviai visada randa paaiškinimą, kodėl [nepriimti darbuotojo]. Jie teigia, kad trūksta kokios nors kompetencijos ar darbo patirties. Tokiems dalykams tikrai reiktų užkirsti kelią, tik klausimas – kaip tą padaryti“, – naujienų portalui tv3.lt sako A. Veryga.
Kas įsigaliojo rugpjūčio 1 d.?
Lygių galimybių įstatymo pataisas, įsigaliojusias rugpjūčio 1-ąją, dar birželio pabaigoje priėmė Seimas. Birželio 28 d. nutarimu, socialinės padėties apibrėžimą, kaip vieno iš pagrindų, dėl kurių draudžiama diskriminuoti, papildė šeiminės padėties kriterijus.
„Tai reiškia, kad draudimas diskriminuoti dėl šeiminės padėties įsigalioja darbo santykių, švietimo, prekių ir paslaugų, valstybės ir savivaldybės įstaigų ir institucijų veiklos, asociacijų ir organizacijų srityse“, – pabrėžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene.
„Taip pat įsigaliojo ir kita nuostata apie lengvatų teikimą. Lengvatos ir nuolaidos dėl amžiaus, negalios bei socialinės padėties bus galimos, jei jas pateisina teisėtas tikslas, kurio siekiama būtinomis ir proporcingomis priemonėmis. Kiekvieną atvejį privalu vertinti individualiai“, – patvirtina I. Švaraitė.
Kreipimųsi ir skundų dėl diskriminacijos darbe – būtent dėl šeiminės padėties, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, anot specialistės, sulaukė ne vieno, tačiau tyrimai nebuvo pradėti, nes šeiminė padėtis nebuvo įtraukta į Lygių galimybių įstatymą.
Daugiau apie įstatymo pakeitimus skaitykite: čia.
