„Jūs transliuojate tokią ministerijos poziciją, kad įstatymą įgyvendinsime pagal galimybes. Sąžiningai, bent jau mano ausims šita pozicija yra nepriimtina. Jeigu manote, kad netinkamas įstatymas buvo priimtas, galbūt jį reiktų koreguoti ar tokią iniciatyvą pareikšti. Bet tokių iniciatyvų nebuvo. Tai man atrodo, mes turime sutelktai pasižiūrėti, ką turime padaryti, kad įstatymas būtų įgyvendintas. Bet tokio aiškaus atsakymo, ką mes turime padaryti, kokia situacija yra suplanuotame biudžete, ką darysime kitais metais, aš atsakymų negavau“, – pastebėjo Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
„Tiesiog aš konstatuoju faktą. Nieko nei kaltinu, nei atsiriboju, nei dar kažką, aš tiesiog konstatuoju faktą, kiek mes turime lėšų, ką galime padaryti, kokia esama situacija“, – atsakė švietimo ir mokslo viceministras Ramūnas Skaudžius.
„Šiandien reikia arba pinigų, ar atidėti sprendimą, jeigu valstybėje pinigų nėra“, – reziumavo parlamentarė Edita Rudelienė.
Reikės naujų 473 grupių vaikams, 500 pedagogų
Švietimo ir mokslo viceministras R. Skaudžius, pristatydamas pasiruošimą visuotiniam ikimokykliniam ugdymui, minėjo, jog strateginis siekis yra, kad iki 2025 metų ikimokykliniame ugdyme dalyvautų 90 proc. vaikų nuo trejų metų amžiaus, o iki 2030 metų – 95 proc. Šimtaprocentinio vaikų darželių lankomumo nebus pasiekta, nes kai kada tėvai neleidžia vaikų į darželius dėl sveikatos būklės, kai kada, nes augina dar mažesnį vaiką, todėl vienas iš tėvų yra namuose, vaiko priežiūros atostogose.
Šiuo metu darželius lanko 83,2 proc. vaikų nuo trejų metų amžiaus. Tačiau Lietuvoje reiktų didinti 2-3 metų vaikų darželių lankymą, nes šiuo metu tokie maži vaikai rečiau patenka į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Kad ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visuotinis buvo nutarta 2020 metais, nes ankstyvas ugdymas dažnai padeda spręsti įvairias socialines problemas, užtikrina lygias vaikų starto pozicijas. Kuo ankstesnis ugdymas, tuo labiau tikėtina, kad vaikas išmoks to, ko neišmoko namuose, nes ir patys tėvai dažnai turi nevienodas galimybes skirti dėmesį ankstyvajam vaikų ugdymui.
Šiuo metu mažų vaikų ugdymas nėra visuotinis, nes savivaldybės net nėra užtikrinusios reikiamo vietų skaičiaus darželiuose. Tačiau vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų kartais skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, kas reiškia, kad tokie vaikučiai turi būti privalomai vedami į darželį, o savivaldybės privalo rasti jiems vietas, jei reikia, pavėžėti.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro R. Skaudžiaus, 2022 metais savivaldybės iš viso identifikavo 4513 vaikų iš socialinės rizikos šeimų, o privalomas ikimokyklinis ugdymas rugsėjį buvo skirtas 626 vaikams. Dar 2622 vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų lanko darželius, nors jiems tai nėra privaloma, bet 1344 vaikai darželių nelanko, bet šiuo metu jiems tai nėra būtina.
Norint, kad ikimokyklinis ugdymas būtų visuotinis, tam reikės nemažų investicijų, nes savivaldybėse turės atsirasti 473 vaikų grupės darželiuose, papildomai reikės apie 500 pedagogų bei 220 švietimo pagalbos specialistų, be to, teks pavėžėti vaikus, nes ne visi tėvai turi galimybes atvežti vaikus. Per visą Lietuvą pačios savivaldybės yra susiplanavusios, kad 2022-2027 metais atsiras 99 naujos vaikų grupės, bus pastatyti 45 priestatai prie esamų darželių ir 19 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Europos Sąjungos fondų investicijų programoje šiam tikslui buvo numatyta 27,7 mln. eurų, bet vien to tikrai neužteks, nes toks finansavimas skirtas laikotarpiui nuo 2021 iki 2027 metų ir iš to pavyks sukurti 2010 naujų vietų darželiuose. Vilniaus regionui iš šių pinigų bus skiriama 3,7 mln. eurų ir bus įsteigta 390 vietų vaikams darželiuose. Kaip tik Vilniaus regione vietų trūkumas vaikų darželiuose labiausiai neramina tėvus. Vaikų vežiojimui visoje Lietuvoje bus įsigyti 152 autobusiukai, kurių reikės vežti ir vaikučius, turinčius specialių ugdymosi poreikių.
Pastebima, kad mažiausiai vaikų į darželius eina Lietuvos pakraščiuose esančiose savivaldybėse, tuo tarpu didžiųjų miestų ir šalia jų esančių rajonų savivaldybės nesugeba patenkinti visų šeimų prašymų. Jeigu savivaldybėse yra mažai darželius lankančių vaikų ir kartu negebama patenkinti visų prašymą, tuomet tai jau reiškia, kad savivaldybė yra prastai pasiruošusi.
Bet, pavyzdžiui, parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad Vilniuje darželių vietų poreikis yra kur kas didesnis nei 390, nes dabar tėvai dažnai yra priversti vesti vaikus į privačius darželius, už tai gauna savivaldybės kompensaciją, bet nemažai jų norėtų gauti vietą valstybiniame darželyje, mat privačios ugdymo įstaigos yra per brangios net ir su 100 eurų kompensacija.
Politikai liko šokiruoti: pinigų nėra
Kad visuotiniam ikimokykliniam ugdymui ir įtraukiajam ugdymui gali trūkti pinigų Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje užsiminė valstietis žaliasis Eugenijus Jovaiša. Pasak jo, kai buvo priiminėjamas įstatymo projektas 2021 ir 2022 metais buvo numatyta skirti po 30 mln. eurų ikimokykliniam ugdymui. „Bet, deja, šitų pinigų nėra“, – sako politikas, pridurdamas, kad savivaldybės neturi iš ko statyti naujų darželių ir kurti vaikų grupių.
E. Jovaiša atkreipė dėmesį, kad 2022 metais turėjo taip pat būti skiriami 6 mln. eurų autobusiukų įsigijimui, bet, anot Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo Jono Mickaus, šių pinigų nėra. Jis sako netgi girdintis, kad 2023 metų biudžeto projekte išvis nenumatyta lėšų ikimokykliniam ugdymui. Vyriausybė kitų metų biudžeto projektą ketina pristatyti penktadienį.
„Nėra pinigų, nėra veiklos ir nėra galimybių iki 2025 metų įgyvendinti mūsų norą, kad jau nuo dvejų metų vaikai galėtų ugdytis privalomai ugdymo įstaigose. Taškas“, – sako E. Jovaiša.
„Galima grįžti į ištakas, kai buvo priiminėjami šie sprendimai. Tai buvo 2020 m. lapkričio 5 d. ir buvo trys Seimo nariai (galima net atsekti pavardes), kurie padarė tuos pakeitimus. Nebuvo prašyta Vyriausybės išvados. Tai viena dalis. Paaiškinime dėl lėšų buvo parodoma, kad 2021 metais (nors jau buvo 2020 metų lapkričio mėnesis) ir 2022 metais turi būti skirta po 30 mln. eurų. Buvo aišku, kad 2021-iems metams to nepavyks padaryti. Kaip alternatyva buvo nurodyta DNR planas, kuriame apskritai nebuvo numatytas ikimokyklinis ugdymas. Antra dalis, tai Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, kas jau buvo žinoma, kad suderėta 27,7 mln. eurų šiai daliai“, – atsakė viceministras R. Skaudžius.
„Tai didžiulė Lietuvos problema, kai priimami įstatymai žvelgiant pro rožinius akinius... Aš visiškai pasirašau po pačia idėja, visiškai pasirašau po tuo, kas norima padaryti, bet šitoje vietoje matoma tokia spraga, kad jeigu finansavimas jau yra nepaskiriamas arba nesuplanuojamas, tai tikrai reikėtų galvoti apie tų įstatymų įgyvendinimą“, – pridūrė viceministras.
Pasak jo, šiai dienai infrastruktūrai ir autobusams pirkti yra numatyta 27,7 mln. eurų, o dėl kitų metų biudžeto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas komentuoti atsisakė.
„Mano asmenine nuomone, priimant įstatymą ir matant, kad lėšos nebuvo skirtos jau 2021 metais, žinant kokios lėšos yra numatomos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, žinant riziką dėl DNR plano, tai buvo nepagrįstas lūkestis, jog bus rastas finansavimas 60 mln. Čia mano asmeninė nuomonė. Mes darome, ką galime, tas lėšas skiria ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, mes teikiame poreikį, o dėl biudžeto sprendžia Vyriausybė ir Seimas“, – viską atvirai išsakė R. Skaudžius.
Kad situacija nėra gera ir įstatymas gali likti neįgyvendintas, parodo ir neseniai atlikta studija „Ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtra savivaldybėse“. Ją atliko Albinas Kalvaitis, Gediminas Dubonikas ir Sandra Valavičiūtė. Studijoje teigiama, kad dabar daugiau nei pusė šalies savivaldybių šiuo metu negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo vietų visiems savivaldybėje gyvenantiems atitinkamo amžiaus vaikams, todėl lieka neaišku, kaip bus susitvarkyta su visuotiniu ugdymu.
Seimo narė Vilija Targamadzė netgi kėlė idėją, kad gal reikia persvarstyti sprendimus dėl įtraukiojo ugdymo, kai specialiųjų poreikių turintys vaikai pradės mokytis su kitais vaikais, mat tai labai brangus ir sudėtingas dalykas. Konservatorius Edmundas Pupinis irgi minėjo, kad įtraukiojo ugdymo Lietuva tikriausiai „nepaveš“, tad galbūt reiktų iš naujo peržiūrėti teisės aktus. Specialiųjų poreikių turintys vaikai bendrose ugdymo įstaigose turėtų pradėti mokytis nuo 2024 metų.
