Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Laive „Šakiai“ vyko pasiruošimo darbai. Kone pusantro šimto statistų netrukus taps baisaus sprogimo laive, atviroje Baltijos jūroje aukomis. Taip prasidėjo pirmą kartą Lietuvos laivyno istorijoje vykstančios tokio masto pratybos.
„Civiliniam laive įvyko didžiulis sprogimas, gaisras mašinų skyriuje, ko pasekoje atsirado tiek daug žmonių, kurie yra sužeisti vienokiu ar kitokiu sužeidimu“, – pasakojo Karo laivų flotilės vadas Tadas Jablonskis.
įvykus sprogimui pasirodė dūmai. Didelė keleivių dalis, buvusių arti sprogimo epicentro, gulėjo sužeisti ar žuvę pirmagalyje.
Tikėtina, kad laivas galėjo nuskęsti, todėl įgula į vandenį pradėjo leisti gelbėjimosi plaustus. Į juos yrėsi tiesiai į vandenį šokinėjantys laivo keleiviai. Tuo metu pirmieji į pagalbą atskubėjo Lietuvos jūrų kariškiai. Jų paramedikas apžiūrėjo sužeistuosius, suteikė pirmąją pagalbą ir ant kaktos pažymėjo, kuriuos gelbėti pirmuosius.
Į pagalbą skubėjo visi, kurie galėjo
Į pagalbos šauksmą privalėjo atsiliepti visi jį išgirdę laivai. Tad prie nelaimės vietos vienas po kito atplaukė padėti bandančios įgulos. Ten darbavosi ir jūrų kariškiai, ir pakrančių apsaugos kateris, taip pat vilkikas bei dar netoli buvę įvairaus tipo ir paskirties laivai bei kateriai.
Į laivą atvyko medikų komanda, kurie jau tęsė sužeistųjų gelbėjimą vietoje, iki kol šie buvo perkelti į laivus. Sunkiausiai sužeistus keleivius vieną po kito skraidino Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis.
Pratybų organizatoriai specialiai dalyvaujančioms tarnyboms neleido išnaudoti visų turimų resursų. Todėl, pavyzdžiui, sraigtasparnis dirbo tik vienas.
„Dėl to, kad būtų šiek tiek sunkiau. Kad gelbėjimo ir koordinavimo centro vadovui vietoje būtų daug daugiau dilemų, kurias reiktų išspręsti vienu metu. Nes jei tu gali gauti viską ką tu nori, tai, tiesiog, viskas paprastai, lengvai pasidaro“, – teigė T. Jablonskis.
Pirmą kartą surengtos tokio mąsto pratybos leido pažvelgti ir ką reikėtų keisti iki šiol tik popieriuje buvusiuose planuose, jei tokia nelaimė nutiktų iš tikrųjų.
„Išmoksti ir supranti, kiek yra reikalingų mažų dalykų. Kaip, sakykim, turniketų skaičius laivuose arba pas žmones, kur reikalinga sutvarkyti kraujuojančia nutrauktas galūnes ir taip toliau“, – sakė karo laivų flotilės vadas.
Ne ką mažiau iššūkių teko ir krante buvusioms tarnyboms. Visus šiuos nekentėjusius pargabenus į krantą reikėjo išvežioti į uostamiesčio ligonines, kur jau darbo netrūko medikams.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
