Profesorius Kęstutis Sužiedėlis neigia socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „TikTok“ pasklidusias melagienas neva kateteriai nesterilizuojami, o pagaliukai skirti pasėliui paimti esą sukelia vėžį.
„Ant paviršių oksidas negali nei įsitvirtinti, nei likti. Juo labiau, kad po sterilizacijos procedūros yra išvėdinama, kad neliktų etileno oksido tuose produktuose. Kažkas, matyt, buvo girdėjęs diskusijas dėl maisto, medžiagos pripažinimo kancerogenu ir kyla tokios diskusijos. Tai mitas, nėra jokio pagrindo, kad nuo sterilizuotos įrangos žmogus susirgs vėžiu.
Medicinoje tikrai nenaudojami nesterilūs kateteriai. Klinikos labai dažnai perka sterilizavimo paslaugas naudojant būtent etileno oksido dujas. Kateteriai, endoskopai ir kiti įrankiai negali būti kitaip sterilizuojami, kaip tik naudojant dujas. Nes aukšta temperatūra gali pažeisti prietaisus”, – pasakoja profesorius.
Iš tiesos kilo melas
K. Sužiedėlio manymu, šis mitas atsirado dėl etileno oksido dujų istorijos. Medikas primena, kad seniau šiomis dujomis buvo sterilizuojamas ir maistas, o vėliau dujos buvo pripažintos kancerogenu.
„Pagrindas šiam mitui yra tai, kad pats etileno oksidas laikomas kancerogenu ir jis labai plačiai buvo naudojamas ne tik sterilizuoti medicinos priemones, bet ir vaisius, daržoves, maisto produktus. Bet maždaug 2000-aisiais prasidėjo diskusijos Europoje, kad tai maisto produktų sterilizacijai yra netinkama.
Taip pat buvo atlikti tyrimai tų darbuotojų, kurie dirba sterilizacijos gamyklose. Buvo pastebėta, kad, kuo jie ilgiau dirba tose gamyklose, tuo dažniau jiems vystosi piktybiniai navikai, bet tai neviršydavo bendro populiacijos, kuri nesusidūrusi su etileno oksidu, navikų vystymosi.
Buvo nuspręsta pripažinti etileno oksidą kancerogenu galinčiu sukelti piktybinius navikus žmonėms ir eksperimentiniams gyvūnams“, – paaiškina K. Sužiedėlis.
Procesas griežtai kontroliuojamas
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigia, kad sterilizavimo procesas yra itin griežtai kontroliuojamas.
„Etileno oksidas gali prasiskverbi į mažas erdves, esančias medicinos priemonių viduje bei gali būti naudojamas jau supakuotoms medicinos priemonėms. Šis metodas turi ir trūkumų. Visų pirma, etileno oksido dujos yra toksiškos žmonėms, todėl būtina užtikrinti, kad pats sterilizacijos procesas vyktų sandarioje kameroje.
Be to, šis metodas yra sudėtingesnis, palyginti su kitais sterilizavimo būdais, nes jam atlikti reikia kelių žingsnių. Visų pirma, pačios medicinos priemonės paruošimas, sterilizacijos atlikimas ir medicinos priemonėje likusių dujų pašalinimas.
Nors etileno oksido dujos yra laikomos kancerogeniškomis, pats sterilizavimo procesas yra griežtai kontroliuojamas, siekiant užtikrinti, kad medicinos priemonėse likę dujų likučiai būtų nežymūs ir medicinos priemonės būtų saugios naudoti“, – paaiškina N. Ribokienė.
