• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš Vėlines šiemet, kaip niekada, ypač didelė dirbtinių gėlių paklausa – tokias išvadas skelbia dalis prekybininkų. Pasak jų, nors iki Visų šventųjų dienos – dar geros dvi savaitės, plastikinių žiedų jau nupirkta dešimtadaliu daugiau nei pernai per visą šventinį laikotarpį. Etnologas paaiškina, kodėl Lietuvoje šios gėlės pasirenkamos kapų puošmenoms, tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į jų sudėtį.

57

Prieš Vėlines šiemet, kaip niekada, ypač didelė dirbtinių gėlių paklausa – tokias išvadas skelbia dalis prekybininkų. Pasak jų, nors iki Visų šventųjų dienos – dar geros dvi savaitės, plastikinių žiedų jau nupirkta dešimtadaliu daugiau nei pernai per visą šventinį laikotarpį. Etnologas paaiškina, kodėl Lietuvoje šios gėlės pasirenkamos kapų puošmenoms, tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į jų sudėtį.

REKLAMA

Netikras gėles kapinėms renkasi vilnietė Birutė.

„Tai jos čia ilgalaikės. Ir iki pavasario ir paruošiam tokį gražų vainikėlį. Tai ir stovi, gali ir toliau stovėti, bet kadangi žiemą, žinot, lapai dulkės, medis, tai jos nebe tokios gražios. Tokios atrodo kaip nešvarios", – pasakoja moteris.

Jeigu to nebūtų, kaip priduria Birutė, šie amžinais vadinami žiedai kapą puoštų ištisus dešimtmečius.

Etnologijos žinovas, profesorius Jonas Mardosa sako, kad mada puošti kapus plastiko gėlėmis prasidėjo tik sovietmečio pabaigoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Vyraujanti šitų gėlių masė – rytinėje Lietuvos dalyje. Jos paplitę visur. Bet didžiausias mastas Baltarusijos pakraščiui. Ir į slavus. Jos atėjo iš Lenkijos, kaip ir žvakutės ar lemputės", - pasakojo J. Mardosa.

REKLAMA

TV3 žinių reportažą žiūrėkite:

Stačiatikiai, kaip aiškina profesorius, dažniausia kapų nepuošia. O štai kai kurie katalikai turi pasiteisinimą, kodėl tai daro dėdami dirbtines gėles.

„Tarsi kuriamas mitas, kad egzistavęs paprotys, kad kapinės – tai mirusiųjų buveinė. Ir ten mirties zona, todėl šviežios, gyvos gėlės netinka", - dėstė jis.

Senovėje, kaip sako etnologijos žinovas, niekas kapų nepuošė. Kone vienintelė puošmena būdavęs medinis kryžius, ir tik retai kur – pasodintos ilgametės gėlės.

REKLAMA
REKLAMA

Kryžiui supuvus, į tą pačią kapavietę būdavo laidojami kiti šeimos nariai, mat kapo vietos tiesiog nelikdavę.

Plastikinių gėlių likimas

Prekybininkai pastebi, kad ir pastaraisiais metais negyvų gėlių pardavimai auga dešimtimis procentų.

Maximos“ atstovas spaudai Paulius Stonis sako, kad pernai spalį prekybos tinklas pardavė daugiau nei 370 tūkstančių vienetų tų gėlių.

„Šiais metais per porą savaičių pradėjus prekiauti kapų priežiūros priemonėmis, tų gėlių parduota 10 procentų daugiau per kelias savaites. Tai galima sakyti, kad jos šiemet tapo dar populiaresnės", – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai reiškia, kaip sako mokslininkai, kad į gamtą pakliūva tonos papildomų, ilgai nedylančių medžiagų. Štai pavyzdys – chemijos žinovui, Vilniaus universiteto chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriui Albinui Žilinskui parodome viename prekybos centre pirktą gėlių puokštę. Jis sako, kad puokštė yra sudaryta iš kelių rūšių plastiko.

„Čia matau, kaip minimum kokios 3 rūšys, matau tai – audinys, pagal viską satinas, ne šilkas. O čia – kokie 2 rūšių plastikai. Ir dar stiebelyje kartais būna įmontuota kokia metalinė viela", – kalbėjo jis.

REKLAMA

Plastikinė apžiūrėta gėlė, pasak profesoriaus, tikrai gali būti priskirta amžinoms. Priklausomai nuo plastiko rūšies jos nyksta 10-20 m., kartais ir 50-60 m.

„Ypač, jeigu pavėsyje, neveikiant saulės spindulių, kai ultravioletiniai spinduliai mažiau veikia, tada ilgiau laiko yra. Jeigu dar papuola po žemėmis, tai tas irimas gali ir daugiau trukti. Sakysime, politilenas, tai iki 70-80 metų po žemėmis yra", - sakė jis.

REKLAMA

Profesorius pataria – jeigu jau renkamės dirbtines gėles, tai geriau rinkimės latekso ar popierines, kurios tinkamos deginti.

Kapines prižiūrinčių įmonių atstovai sako, kad šios gėlės kapinėse jiems tikras galvos skausmas. 

„Stebulės“ kapinių administratorius Darius Jakutonis sako, kad kapinių lankytojai dažniausiai nereikalingų atliekų nerūšiuoja.

„Meta viską į bendrą krūvą ir mes tada rūšiuojame: plastiką į atskirus šiukšlių, o žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų konteinerius. Žmonės eina ir meta tas šiukšles nerūšiuotas bet kur, nors yra ir lentelėse parašyta: žaliosios atliekos. Ir ten reikėtų mesti tik žaliąsias atliekas", – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbininkams surūšiavus, plaukus nuo galvos raunasi atliekų perdirbėjai, mat šios medžiagos netinkamos perdirbti. O vien Vilniuje per mėnesį išvežama apie 110 tonų kapinių atliekų. Keturiasdešimt procentų jų sudaro plastiko gaminiai. O gėlės esą pagrindinė blogybė, iš kurios negalima pagaminti daugiau nieko.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų