Vakar Seime buvo įregistruota rezoliucija, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama. Dalia Kuodytė tvirtina, kad lietuviai, patyrę panašius okupantų išbandymus, puikiai supranta tibetiečių troškimą patiems spręsti savo likimą. „Tikrai nesiūlom Seimui skelbti karo Kinijai“, - juokėsi Seimo narė.
Anot rezoliuciją pasirašiusios D. Kuodytės, lietuviai labai gerai supranta Tibeto žmonių padėtį, kadangi patys buvo pusę amžiaus okupuoti ir kentėjo represijas. „Vargu ar galime tylėti vien dėl minties, kad kažkas Kinijoje gali supykti“, - portalui „Balsas.lt“ sakė ji paklausta, ar nebijo, jog tokia rezoliucija gali sulaukti neigiamos Kinijos reakcijos.
Seimo narė informavo, kad ši rezoliucija yra tik vienas iš akcentų didelėje renginių programoje, kuri numatyta kovo 10-ąją minimai Tibeto sukilimo dienai. Renginiai prasidės jau vasario 23 dieną, kuomet Seime bus atidaryta Jurgos Ivanauskaitės fotografijų paroda, o į Lietuvą atvyks grupė Tibeto vienuolių, kurie pils mandalą, darys sviesto skulptūrą, pristatys tradicinius šokius ir tantrinį giedojimą. Tibeto kultūros dienų programą rengia Tibeto kultūros fondas.
Už dialogą, o ne už nepriklausomybę
Vakar spaudoje pasirodė antraštės, kad įregistruotame rezoliucijos projekte siūloma pripažinti Tibeto nepriklausomybę. Tačiau tiek D. Kuodytė, tiek tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas teigia, kad rezoliucijoje yra tik konstatuojami objektyvūs faktai, o raginama ne pripažinti nepriklausomybę, bet skatinti Kinijos ir Tibeto dialogą.
„Mes kalbame apie tai, kad Tibeto tauta, kaip ir visos kitos tautos, turi teisę spręsti savo likimą ir kad Kinijos vyriausybė turi pagaliau pradėti kalbėtis su teisėtu ir faktiniu Tibeto vadovu – Jo Šventenybe Dalai Lama XIV, kuris kalba apie kultūrinę autonomiją ir taikų klausimo sprendimą“, - portalui „Balsas.lt“ sakė D. Kuodytė. „Tikrai nesiūlom Seimui savo rezoliucijomis skelbti karo Kinijai“, - juokėsi ji.
„Nepriklausomybės pripažinimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas“, - „Balsui.lt“ sakė tarptautinės teisės specialistas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas daktaras D. Žalimas. Anot jo, ši deklaracija jokių pasekmių tarptautinėje teisėje neturės. „Siūloma konstatuoti faktus, kurie ir taip egzistuoja, ir siūloma, kad sprendžiant Tibeto problemą būtų deramasi ne su bet kuo, bet su Tibeto tautos atstovais – su Dalai Lama ir jo vyriausybe. Aš čia nematau jokio Tibeto kaip valstybės pripažinimo“, - aiškino ekspertas.
Projekte tvirtinama, jog „1949 metais Kinijos Liaudies Respublika pasiuntė savo ginkluotąsias pajėgas į Tibetą ir užėmė šią šalį, o 1951 metais ją aneksavo, primesdama „17 punktų susitarimą dėl taikaus Tibeto išvadavimo“. Pasak D. Žalimo, tai paprasčiausiai yra objektyvaus fakto išdėstymas. „Galima ką nori kalbėti, bet Tibetas iš tiesų buvo aneksuotas. Su tuo ginčytis vargu ar kas nors galėtų“, - teigė VU daktaras.
D. Žalimo teigimu, konstatavimas deklaracijoje, kad „Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra tikroji Tibeto tautos atstovybė“, taip pat nėra adekvatu vyriausybės pripažinimui. „Tai nereiškia nei politinio, nei teisinio tos vyriausybės pripažinimo. Tiesiog konstatuojamas faktas, kad jie atstovauja tibetiečių tautai“, - kalbėjo tarptautinės teisės specialistas.
D. Kuodytė pripažino, kad Dalai Lamos vyriausybės nepripažinimas tarptautiniu lygmeniu yra problema. Pasak jos, Seime dar kol kas apie tokį klausimą nebuvo kalbėta. „Nereikia norėti, kad pilys pasistatytų per dvi dienas“, - pridūrė ji.
***
Rezoliucijos projektu Kinijos vadovai raginami „pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus“, o Lietuvos Vyriausybei siūloma „skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu“.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai liberalai D. Kuodytė, Vytautas Grubliauskas, Gediminas Navaitis, konservatoriai Algis Kazulėnas, Petras Luomanas, Kazimieras Kuzminskas, Emanuelis Zingeris, Tautos prisikėlimo partijos atstovai Laimontas Dinius, Asta Baukutė, liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
