Valdžia skelbia, kad Tėvynė eilinį kartą pavojuje, nes pavojuje yra jos valdžia. O pavojų jai esą kelia kritika. Kokia būtent, nepasakyta. Tiesiog – būkite budrūs ir žinokite, kad valdžią ruošiasi kritikuoti Kremliaus agentai. O aš manau, kad grėsmė yra visai kitur. Tėvynė pavojuje, nes ją oficialiai patikėta saugoti melagiams, demagogams, valdžios padlaižūnams, intrigantams ir/arba idiotams.
Negaišinkite laiko – metodiniai patarimai
Pavojų paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, generolas Gediminas Grina ir kiti svarbūs mūsų saugumo ir gerovės rūpintojėliai, todėl iš anksto noriu kai ką paaiškinti. Kad visas populiariųjų valdžiažmogių užpakalių bučiuotojų stadionas, skanduojantis apie pavojų ir saugantis savo abrozdėlių garbių bei orumų iliuzijas, negaišintų laiko visokiems etikos sargams – pabrėžiu: paskutinis pirmos pastraipos sakinys atspindi mano asmeninę nuomonę, o ne kokį nors VSD ar Statistikos departameno dokumentuotą faktą.
Idiotizmui diagnozuoti, pavyzdžiui, medicininės kvalifikacijos neturiu. Tiesiog, jei daiktas man, tarkime, yra panašus į kugelį, gaminamas kaip kugelis, skonio kaip kugelis, virškinasi kaip kugelis, aš manau, kad tai ir yra būtent kugelis. Tokiu atveju, man daugiau ar mažiau nusispjauti, ką pasakys sertifikuoti virėjai. Tas pats ir su kvailumo, demagogijos, propagandos apibrėžimais.
Todėl visi, kas patikėjote gresiančiu pavojumi ir rūpinatės valdžios saugumu, verčiau skubėkite (galite neskaityti viso straipsnio) apsirūpinti reikalingais artėjančio karo išgyvenimui reikmenimis. Artėja ar jau vyksta laimei tik informacinis karas, tad nešluokite iš parduotuvių kruopų, nekaskite rūsių ir blindažų, nesandėliuokite konservų ir nesigaminkite Molotovo kokteilių. Jums prireiks ko kitko:
-įsidėmėkite, kad be valdžios nežydės Lietuva ir niekada neskirkite valstybės nuo valdžios;
- išmeskite iš galvos sąvoką patriotizmas, įsirašykite (repetuodamas prieš veidrodį) sau į smegenis, kurias reikia kuo mažiau treniruoti, žodžius: pavaldinys, ekscelencija, baudžiauninkas, sostas, šventa ir pan. Taip pat žodžių junginius: „ne mano reikalas“, „valdžia geriau žino“, „aš tik runkelis“, „ačiū ir už tai“, kritikuoja tik rusai“ ir pan.;
- užsisakykite elektronines ir popierines visų valdiškų pranešimų spaudai versijas (svarbiausia VSD ir prezidentūros) ir jokiu būdu netikrinkite bei neanalizuokite ten pateikiamos informacijos tikrumo;
- susikelkite į atskiras laikmenas visus vaizdelius, kur prezidentė glosto vaikučius, kalbasi ir dainuoja senelių namuose, šoka klumpakojį, šaudo iš automato ir šiaip gražiai atrodo;
- iš oficialiai nekontroliuojamos žiniasklaidos neblokuotas palikite tik tas medijas, kurios skaičiuoja prezidentės priešus ir net jų viduje atsirinkite atskirus autorius;
-nešvaistykite laiko, kurį galite praleisti skaitydami ar žiūrėdami oficialius pranešimus, ne tik nekontroliuojamos žiniasklaidos politinėms alternatyvoms, bet ir pramoginiam žanrui, nes jis mažina budrumą ir trikdo pavaldinio darbo drausmę;
- susidarykite „juodąjį sąrašą“, kuriame būtų visi „vanagai“, prezidentės kritikai ir net nepakankamai ją giriantieji, visi, kas negerai rašo apie VSD arba vietinį seniūną. Iš jų atvaizdų pasigaminkite smiginio lentas ir reguliariai, su visa šeima ar vietinėmis bendruomenėmis, renkite „įtarumo ir neapykantos“ valandėles;
- tose valandėlėse, grojant trankiems patriotiniams maršams arba V. Landsbergiui dainuojant „mažam kambarėly ugnelę kuriu“, pasakokite vieni kitiems apie įtartinus asmenis ir spjaudykite į demaskuotų niekadėjų atvaizdus. Vietiniai liaudies meistrai galėtų pagaminti ir jų iškamšas, kurias galima daužyti ir spardyti, rėkiant, „Už Lietuvą , vyrai!”;
- siekite, kad mokyklose vaikai, vietoje tikybų ir etikų (galima aukoti ir kitus dalykus) būtų politiškai brandinami, pasakojant apie D. Grybauskaitės vaikystę taip, kaip spaliukams pasakojo apie Vladimirą Iljičių Uljanovą (Leniną);
- privaloma šeimos parankinė knyga, padedanti atpažinti priešą, - Heinrich Institoris, Jakob Sprenger „Malleus maleficarum“ („Raganų kūjis”). Joje rasite svarbiausią kaltės įrodymą - kuo stipresni besikratančiojo raganavimo (mums svarbu – šnipinėjimas) argumentai, tuo aiškiau, kad jam padeda šėtonas (rusai);
-dar rekomenduotina namuose turėti kepuraitę, kurios skirtingose pusėse būtų realiausių kandidatų į prezidentus portretai, idant būtų galima staigiai išversti;
-jeigu jums pasirodė, kad valdžia priėmė neteisingą sprendimą, jus ar jūsų artimąjį nuskriaudė – jums vaidenasi arba įteigė šnipai. Trenkite sau per pakaušį, tris kartus sukalbėkite „Ave Dalia, Gratia plena“;
-jeigu žmogaus veido išraiška gatvėje arba darbo vietoje atrodo nepakankamai optimistiškai, jei jis bamba, kad neturi pinigų – praneškite apie jį VSD, nes tai potenciali informacinės atakos auka, galimai priešiškos propagandos „užzombintas“ pavojaus valdžiai šaltinis.
Daugiau konsultacijų kreipkitės į prezidentūros viešųjų ryšių skyrių (+ 370 706 64169 – Daiva Ulbinaitė), VSD viešųjų ryšių skyrių (870666475 – Vytautas Makauskas) arba prezidentės į įvairias vietas deleguotus asmenis. Jų pagalba yra profesionalesnė nei mano ir labiau garantuos, kad tapsite valdžia ir gyvenimu patenkintu pavaldiniu, tiesa, su kiek keistoka šypsena. Dėmesio!, Achtung!, Attention!, Uwaga! Vnimanije!: Įspėjimas: žemiau esanti straipsnio dalis asmenims, kurie nusiteikę vadovautis aukščiau nurodytomis instrukcijomis, gali būti kenksminga. Niekas netikra, sutapimai atsitiktiniai, nes valdžios antspaudo nėra.
Lietuva išeina į karą
Šių instrukcijų reikia, nes Lietuva pati paskelbė karą. Pradžioje, pasimėgaukime vaizdeliu, kurį nupiešė valdžios propagandinis aparatas, generolai ir dvaro analitikai.
Taigi, Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina viešai preiškė, kad rusai eilinį kartą eina. Kaip selbia departamentas ir komentuoja jo vadovas, rusų propagandistai kontaktuoja su politologais, žurnalistais ir politikais bei liepia šiems kritikuoti valdžią: „Paprastai pagrindinis atakų dėmesys yra bet kokių Lietuvos valdžios sprendimų kritika, nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, kritikuojama, kad Lietuvos vadovybė priima neteisingus sprendimus, galbūt žmonėms kenkia, tokia standartinio pobūdžio propaganda, netgi, sakyčiau, demagogija“, - aiškino generalinis direktorius. Pasak jo, tokia galima propaganda pavojinga tiek, kiek visuomenė tam imli, tačiau, ar Lietuvos žmonės jai lengvai pasiduoda, jis atsakyti negalėjo.
„Visuomenės nuomonių netiriame, galbūt nuomonių kompanijos galėtų apklausas daryti“, - teigė G. Grina.
O štai kitas prezidentės D. Grybauskaitės politinis patikėtinis, jos atstovas Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje Mantas Martišius yra kiek konkretesnis: „Ir štai atsiranda balsų, kurie siūlo pažiūrėti į prezidentės D.Grybauskaitės praeitį, kad ji kažką nuslėpė, kažką apgavo. Jeigu mes patikime tokiais dalykais, prarandame pasitikėjimą. O demokratinėje valstybėje praradus pasitikėjimą valdžia, mažėja efektyvumas“, – sakė jis portalui „15min.lt”.
Pati prezidentė D. Grybauskaitė irgi patvirtino, kad jaučiasi nesaugiai, o patriarchas ir politinių karų su Rusija nepranokstamas karvedys profesorius Vytautas Landsbergis pasidžiaugė, kad prezidentė „pasiskiepijo nuo skandalų“. Ar tokie skiepai mokami ir kiek kainuoja – valstybės paslaptis.
Summa summarum pareikšta ir įvairiais balsais sugiedota, kad Rusija ar tai paskelbė informacinį karą, ar tai vykdo nepaskelbtą inflormacinę agresiją. Tai šiek tiek glumina, nes Rusijos pusė, kaip sykis, nieko neskelbė.
Kaltinimai, kuriuos paskelbė Lietuvos VSD ir prezidentūra, kaip tik ir reiškia, kad tą karą dabar skelbia pati Lietuva. 1940-ieji, tik atvirkščiai, absurdiškai ir komiškai: viena šalis, neapsikentusi neva vykdomomis kitos pusės slaptomis provokacijomis, skelbia to nebetoleruosianti. Ačiū Dievui – tik propagandiniame fronte. Mano subjektyvia nuomone, jei tokią nesąmonę provokavo rusai, jiems nebuvo sunku, nes jie seniai perprato, jog turi reikalą su aukščiau nurodytus kursus praėjusiais, nuo proto ir logikos paskiepytais idiotais. Ir su durna nacija, kurią tokia skelbia mūsų valdžios kalbėtojai.
Jau minėtas informacinių karų specialistas ir D. Grybauskaitės įgaliotinis M. Martišius pridūrė: „Tačiau paprastam žmogui susigaudyti sunku, nes norint tai suprasti, reikia nuolat sekti politinius įvykius, analizuoti. Žmonės turi kitų užsiėmimų ir rūpesčių”. Taigi – paprasti žmonės, kurie išrinko ir jo viršininkę Dalią, tada susigaudė ir pasirinko teisingai, o dabar sukvailėjo ir nebeturi laiko bei gabumų susigaudyti procesuose? Kita versija – visada ir buvo kvaili, bet tada ar negėda atstovauti asmeniui, kurį išrinko nesusigaudantys žiopliai? Yra trečia versija – anksčiau rusai nevarė propagandos, todėl dabartinė šalies vadovė ir laimėjo... . Iš patriotinės pagarbos VSD ir prezidentūros iškaboms (su turiniu kita kalba) ir užuojautos jų bėdžiams tokios versijos nekomentuosiu.
Karas gali būti pasaulinis
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė miestui ir pasauliui patvirtino, kad jaučiasi nesaugi ir savo košmarus dar pabandė pakylėti į europinį lygmenį. „Šiandien esu informuota, kad prieš Lietuvą, prieš Rytų partneres ir mane asmeniškai ir toliau bus rengiamos informacinės provokacijos. Viena iš pagrindinių priežasčių, matyt, yra sėkmingas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir, ko gero, taip pat Lietuvos siekis energetinės nepriklausomybės“, – ketvirtadienį pareiškė D.Grybauskaitė.
NATO sąjungininkų pagalbos, pagal 5 aljanso sutarties straipsnį dar nepaprašyta, tačiau paranojai didėjant, artėjant prezidento rinkimams, kartojantis košmarui, kai koks Darius Valys išvaromas iš Seimo su savo saulėgrąžų pakelio vertės problemomis, – visko gali būti. Pasakos apie piemenį, kuris visam kaimui įsiėda nuolat melagingai rėkdamas apie puolantį vilką, mūsų propagandos šakalai aiškiai neskaitė. Ir to padariniai gali būti nelabai geri, tačiau į tai nusispjauti, kai labiausiai, artėjant rinkimams, reikia „skiepytis“ nuo kritikos. Kas ten žino, gal bus pasiūlytas projektas – sukurti Vilniuje NATO kontrpropagandos centrą, kaip estai turi centrą nuo kibernetinių atakų. Pasaulinio informacinio karo centras galėtų įsikurti nebežinia kiek kainuosiančiame juodame VSD pastate tarp sostinės Pilaitės ir Justiniškių mikrorajonų. Gal pagaliau ir milijonus ryjančios statybos būtų baigtos, jei NATO patikėtų, kad geresnio propagandos prevencijos valdytojo, negu G. Grina arba D. Grybauskaitė - neįmanoma rasti.
Baisu ir tai, kad apie galbūt pasaulinį karą (jei įtraukiama NATO ir Rusija – tai neišvengiama) mus informuoja pavėluotai. Juk D. Grybauskaitė sako: „prieš Lietuvą, prieš Rytų partneres ir mane asmeniškai ir toliau bus rengiamos informacinės provokacijos.“
Tiesa, anksčiau, kai internete pasirodė kvailiojančių diplomatų tauškalų įrašai dėl Azerbaidžano ir Armėnijos, apie informacines provokacijas kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ta „provokacija“ baigėsi neregėtu siaubu (niekas jo neregėjo) – pliurpalius perkėlė į kitas tarnybas.
VSD Lietuvoje dirba daug metų ir pagautų šnipų, išskyrus vieno generalinio direktoriaus gimtadienio progai pagimdytą bei subliuškusią istoriją, kaip nėra, taip nėra. Bene skambiausia tarptautine VSD operacija išlieka neva Rusiją turėjusios susprogdinti Eglės Kusaitės terorizavimas. Gal už „teroristės“ bylą oficialią Rusijos FSB kontradmirolo V. Didyk padėką turintis departamento vadovo pavaduotojas Romualdas Vaišnoras galėtų paskambinti bičiuliui ir paprašyti paliaubų? Nesinori gi pasaulinių skerdynių, tegul ir informacinių. Bet visgi – šnipus reikia gaudyti ir sodinti arba išsiųsti. Tik galbūt nelabai yra laiko – reikia tvarkytis ir verslo reikalus, bet apie tai gana komiškas epizodas antradienį, 22 val. "Lietuvos ryto televizijos" laidoje „Patriotai“.
Žinau, bet nesakysiu
Taigi, situacija dabar yra baisi arba linksma – kaip pažiūrėsi. Net jei savo akimis pamatytumėt prezidentę ar jos patarėją pjaunant kam nors gerklę surūdijusiu pjūklu – nesileiskite apmulkinami – tai bus Rusijos užsakytas vaidybinis triukas!
„Neparanki informacija esą gali būti skelbiama pasinaudojant ir Lietuvoje minėtos Rusijos prezidento administracijos valdybos ryšiais Lietuvoje. VSD teigimu, valdyba turi ryšių su kai kurių Lietuvos partijų, žiniasklaidos atstovais, politologais. <...>. Žiniasklaidos atstovų ir politologų, palaikančių ryšius su minėta Kremliaus valdyba, VSD taip pat konkrečiai neįvardija”, -praneša BNS (2013-10-31).
Žinoma, juk įvardijus, reiks įrodyti ir gali nutikti fiasko, kaip su buvusiais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovais Vitalijumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu, kai teismuose apsikvailino visa prezidentės specialioji gvardija – VSD ir generalinės prokuratūros vadovybė.
Tada kartojama demagogija, kuri jau šimtą kartų girdėta ir skirta visiems, ką ponai žvalgai ir jų viršininkai atkakliai laiko bukesniais už save: jeigu paskysime, rusai sužinos, kaip mes sužinojome. O tada bus dar blogiau!
Mano gerbiamas buvęs kolega M. Martišius, antai, porina: „VSD nenori pateikti tokios informacijos, nes tokiu atveju kita pusė gali susekti, iš kur nutekėjo informacija. Paskelbus viską atvirai, galima laimėti mūšį, bet ne karą, tokia pergalė būtų trumpalaikė. Ilgalaikėje perspektyvoje visi sužinos, kaip mūsiškiai gavo tokią informaciją“.
Tai ne tik labai patogi propagandinė pozicija: žinome, kad kritikus ar bent jų dalį papirko rusai, bet kuriuos – nesakysime. Todėl netikėkite nepatogia valdžiai informacija, logika ir argumentais. Gali būti, kad tai rusų pinklės, o tiesą žinome tik mes, nes jūs, rinkėjai, pernelyg buki ir užsiėmę.
Tai dar ir arba savikvaila, arba atviras nusišnekėjimas, nes ne tik rusai, bet ir visi kiti žino apie kolegų darbo metodus – visi klausosi telefonų, skaito korespondenciją, verbuoja, papirkinėja ir t.t.
Kartojamas tas pats melagysčių ir propagandos vingis, kaip ir su garsiosiomis dvylika VSD pažymų, galimai demaskuojančių korupciją, kurias dar prie penkis metus (prieš ateidami į valdžią) žadėjo paviešinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai. Demagogija, kodėl tai nepadaryta, irgi buvo pati.
Svarbu pasiskelbti, kad gyveni nuolatinio karo sąlygomis, klastingų priešų, kurių tiksliai net neįmanoma demaskuoti, apsuptyje. Tada gali laikytis karo tvarkos – viską įslaptinti ir valdyti nesidalindamas informacija, kurią turi arba sakaisi turįs. Kadangi VSD paskelbė, jog įtartina visa kritika visiems, nepriklausomai nuo to, kas valdžioje, galima konstatuoti, kad Rusijai gali dirbti ir Algirdą Butkevičių kritikuojantieji Andriaus Kubiliaus šalininkai, tačiau normalios logikos čia ieškoti neverta. Tiesiog diegiama pagarbaus virpesio prieš valdžią ir priešų čiuptuvų paieškos manija, kaip 1937 metų Sovietų Sąjungoje.
Taip elgiasi pats Kremlius, nuo kurio mus čia esą gina D. Grybauskaitė, G. Grina ir visas demagogų choras. Tiesiog, ten viskas daroma atvirai, priimant įstatymą „Dėl pasipriešinimo ekstremizmui“ ir jo pagrindu vykdant represijas prieš valdžios kritikus. Lietuvos cerberiams taip elgtis, nepaisant to, jog visos kūno dalys niežti nuo šio troškimo, neleidžia europinis kontekstas ir formali pagarba demokratijai. Todėl Lietuvos viešoji erdvė rusinama lietuviškai – valdžios kritikus paskelbiant priešais, kuriais negalima tikėti. Man asmeniškai nerūpi kieno metodais - D. Grybauskaitės ar Vladimiro Putino - siekiama to paties tikslo.
Apie kitus labai jau neva slaptus VSD veiklos metodus, kurių neva nežino ir nenaudoja rusai, papasakosiu kitoje dalyje. Kaip ir pasvarstyti - dėl ko čia visgi keliama tokia propagandinė isterija. Jeigu, žinoma, mano antivalstybinė veikla nebus ryžtingai užkardyta rusiškais metodais, ginantis nuo Rusijos, kuri mane galėjo pasamdyti. Bet spėju, kad taip nenutiks, nes turime laiko su pakankamai bailiais politiniais gyvuliukais, net nuo kameros, jei melo tekstas neišmoktas iš anksto, bėgančiais, kaip nuo šautuvo (Kartoju: antradienį, 22 val. "Lietuvos ryto televizijos" laidoje „Patriotai“.).
