Su tokia pozicija nesutikusi nukentėjusioji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Moteris toliau atkakliai laikėsi savo, jog patirta žala turėtų siekti 50 tūkst. eurų. Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė moters ieškinį patenkinti iš dalies.
Nukentėjusioji į teismą kreipėsi dėl Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro GMP brigados, Varėnos ligoninės ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės neteisėtų veiksmų, kurie, anot moters, lėmė jos tėvo mirtį.
Nesulaukė būtinos pagalbos
Bylos duomenimis, pirminį moters skundą nagrinėjusi komisija, vertindama pareiškėjų nurodytas aplinkybes, gydymo įstaigų ir specialistų paaiškinimus bei medicininę dokumentaciją, nustatė, kad žalą paciento sveikatai padarė tik minėta medikų bridaga ir Varėnos ligoninės medikai.
Nustatyta, kad Varėnos centro GMP brigada vadovaujama slaugytojos atvyko pas pacientą nesavalaikiai bei netinkamai įvertino elektrokardiogramą. Brigada neįtarė (nenustatė) akivaizdžių (pagal paciento nusiskundimus, ligos anamnezę ir kliniką, elektrokardiogramą) miokardo infarkto požymių.
Nustačius šiuos požymius pacientas privalėjo būti transportuotas skubiam gydymui į artimiausią perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos centrą, o ne į Varėnos ligoninę.
Taip pat komisija nustatė, kad Varėnos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebuvo surinkta pilna paciento ligos anamnezė, nenurodyti vartoti medikamentai, neįvertintas paciento skausmas ir jo intensyvumas.
Pacientui turėjo būti paskirtas skubus gydymas, bet tas nebuvo padaryta. Maža to, medikai pavėluotai perkėlė pacientą į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Anot komisijos, gydytoja anesteziologė reanimatologė, prieš atlikdama gydymo veiksmus, neužpildė Paciento sutikimo intervencinei procedūrai formos ir neužtikrino, jog pacientas parašu patvirtintų sutinkantis su procedūra.
Paaiškėjo, kad reikalingas gydymas buvo pradėtas taikyti per vėlai. Į Santaros klinikų Skubios medicinos centrą pacientas buvo pristatytas jau labai sunkios būklės, su sutrikusia sąmone, taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Ten jis netrukus ir mirė.
Kaip jau minėta, komisija apskaičiavo, kad tėvo netekusios dukros atlygintina neturtinė žala yra 12 100 eurų. Moteris su tokiu sprendimu nesutiko.
Prašė ieškinį atmesti
Atsakovės atstovė, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad „žalos be kaltės“ modelį įtvirtinančiose įstatymo nuostatose yra aiškiai nurodyta, kad komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais.
Apraše yra apibrėžiamos neturtinės žalos dydžio ribos pagal tam tikrus kriterijus. Komisijos sprendime ir yra individualizuota, remiantis kokiais kriterijais buvo nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis ieškovei.
Nagrinėjamuoju atveju, ieškovės tėčiui mirus, ji jau buvo pilnametė, suaugusi moteris. Žalos atsiradimo metu ieškovė nebegyveno su tėčiu, buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus.
Atsakovės teigimu, komisija atsižvelgė į ieškovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie jos bendravimą su tėčiu ir rūpinimąsi vienas kitu, skyrė didesnį nei minimalų nurodytoje lentelės eilutėje numatytą balų skaičių.
Atkreipė dėmesį, jog ieškovei komisijos nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra išskirtinai mažesnis ar didesnis, nei kitose pagal faktines aplinkybes panašaus pobūdžio civilinėse bylose priteistų sumų dydis.
Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjai nusprendė šį ieškinį tenkinti iš dalies. Buvo nuspręsta iš Valstybinės ligonių kasos ieškovei priteisti 30 tūkst. eurų.
Taip pat dar bus apmokėtos ir 1 tūkst. eurų siekusios bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
