Lietuvos tėvų forumas (LTF) šią savaitę išplatino kreipimąsi tėvams, kurie dėl karantino galėjo patirti įvairios – finansinės, moralinės ir kitos – žalos. Tėvai raginami kreiptis į forumą, mat šis rengia kolektyvinį ieškinį ir ketina iš valstybės išsiieškoti turtinės bei neturtinės žalos.
Atsakomybėn trauks ir esamą, ir buvusią valdžią
Paprašytas patikslinti, ką konkrečiai LTF ketina paduoti į teismą, organizacijos pirmininkas Darius Trečiakauskas įvardijo valstybę.
„Paprastai už visą turtinę ir neturtinę žalą, kurią patiria žmonės dėl vienokių ar kitokių Lietuvos valdžios sprendimų, yra atsakinga Lietuvos valstybė su savo konkrečiomis ministerijomis“, – tv3.lt kalbėjo D. Trečiakauskas.
Paprašytas dar labiau sukonkretinti, kurie konkretūs asmenys ar įstaigos ieškinyje bus atsakovais, D. Trečiakauskas įvardino kelias ministerijas.
„Matote, aš nesu teisininkas, mes tariamės su grupe teisininkų, kaip tas bus suformuluota ir į ką orientuota. Bet aš manau, kadangi sprendimai buvo priimami ne vieno ir netgi ne trijų žmonių, o institucijų, įvairių institucijų – tos pačios Švietimo ministerijos, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos – tai, ko gero, atsakovų gali būti ne vienas“, – svarstė pašnekovas.
Kadangi ir pirmąjį, ir antrąjį karantiną įvedė dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, panašu, kad į teismą turėtų būti paduodama ir buvusioji valdžia.
„Atsakovai yra tie, kurie išleidžia tam tikrus įsakymus, sprendimus, normatyvinius dokumentus. Yra skundžiami konkretūs sprendimai, normatyviniai dokumentai. Kas tuos dokumentus iniciavo, pasirašė, leido, ir bus atsakovai. Ir šioje valdžioje, ir buvusioje valdžioje“, – patikino D. Trečiakauskas.
Tiesa, panašu, kad LTF mano, jog daugiau atsakomybės už karantino metu tėvų ir jų atžalų galimai patirtus nuostolius turi atsakyti dabartinė, o ne buvusi valdžia.
„Jeigu moraline prasme buvusią valdžią dar galima suprasti ir sakyti, kad tai buvo pradžia, jie nežinojo, kas, kaip, eksperimentavo, kopijavo kažkokius kitus modelius, o tie, kurie dabar valdžioje, kritikavo ir garsiai šaukė, kad tai yra žmogaus teisių suvaržymai ir taip toliau.
Kai apsivertė situacija, mes matome, kad tas žmogaus teisių, laisvių suvaržymas buvo kelis kartus grubesnis, žiauresnis visiškai ignoruojant žmonių poreikius būtent su šita valdžia, kuri dabar valdžioje“, – sakė D. Trečiakauskas.
„Prieštaravo Konstitucijai“
Jo teigimu, LTF dar karantino metu sulaukė „kelių tūkstančių laiškų“ iš tėvų, kurie dėl šio teisinio režimo nukentėjo įvairiais būdais.
„Tai darbo netekimas ar sumažėjusios pajamos, ar vaikai, uždaryti namuose, negalintys socialiai bendrauti, eiti į mokyklą, neužtikrintas kokybiškas ugdymas, negalėjo susitikti su draugais, negalėjo aplankyti senelių. Žinome visą tą situaciją, kas vyko“, – vardijo D. Trečiakauskas.
Nors paties karantino, kaip teisinio režimo, D. Trečiakauskas sako nelaikantis problema, jam užkliūva tai, kad karantino metu apribojimai buvo nuolat keičiami.
„Tai, kad valdžia kaitaliojo tą apibrėžimą ir tas apibrėžimas neatitiko įstatymo normų reikalavimų ir prieštaravo pagrindiniam mūsų įstatymui – Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai mes, ko gero, visi tą suprantame ir žinome“, – sakė jis.
Paprašytas patikslinti, kokiam konkrečiai Konstitucijos straipsniui prieštaravo karantinas, D. Trečiakauskas sakė:
„Dėl žmogaus teisių suvaržymo. Aš dabar, žinote, kadangi išvykęs esu ir truputį atostogauju, nesu labai įsigilinęs“.
O štai patys karantino apribojimai, anot LTF pirmininko, „žmogaus teisių neatitiko, Švietimo įstatymo neatitiko, Užkrečiamųjų ligų įstatymo neatitiko ir visos kitos eilės įstatymų“.
Paprašytas patikslinti, į kurį konkrečiai teismą LTF ketina paduoti valstybę ar atskiras ministerijas, D. Trečiakauskas sakė nežinantis.
Kvailystei ribų nėra
Buvęs Vyriausybės vadovas S. Skvernelis LFT ketinimų nesureikšmina. Du karantinus įvedusio ministrų kabineto tuometinis vadovas ketinimą ir jį, ir naująją valdžią paduoti į teismą vadina tiesiog kvailyste.
„Na, kvailystei, matyt, ribų nėra jokių, ką galima daryti. Toks ir komentaras. Arba neturi, ką veikti arba neturi sveikos nuovokos“, – tv3.lt kalbėjo S. Skvernelis.
Į LTF argumentą, kad karantinas esą prieštarauja Konstitucijai, S. Skvernelis atsako akcentuodamas, kad priešinimasis karantinui kelia pavojų žmonių gyvybėms.
„Kadangi čia kalba eina apie pandemiją ir užkrečiamąsias ligas, tokiu elgesiu keliamas pavojus visiškai nekaltiems žmonėms. Konstitucinė pareiga yra apsaugoti kiekvieno žmogaus gyvybę ir sveikatą, tai Konstitucija garantuoja kiekvienam žmogui“, – sakė ekspremjeras.
S. Skvernelis sako nesigailintis nė vieno sako, kaip ministro pirmininko, pandemijos metu priimto sprendimo.
„Absoliučiai. Pagal tai, kokią situaciją diktavo to meto aplinkybės, [buvo priimti sprendimai]“, – sakė S. Skvernelis.
Valdžios tikslas buvo stabdyti pandemiją
Į dalies tėvų atstovų ketinimą dabartinė valdžia reaguoja ramiai. Anot bene daugiausiai LTF kaltinimų sulaukiančios švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjo Dainoro Luko, ministerija reaguos tuomet, kai sulauks ieškinio.
„Galėsime kažkaip pakomentuoti, kai matysime patį ieškinio tekstą. Nes dabar sunku pasakyti, ko jie konkrečiai siekia“, – tv3.lt kalbėjo D. Lukas.
Jis pažymi, kad, koreguodama karantiną, Vyriausybė vadovavosi mokslininkų ir epidemiologų rekomendacijomis.
„Vyriausybė priėmė sprendimus, vadovaudamasi ekspertų rekomendacijomis. Svarbiausias tikslas buvo pasiekti tai, kad kuo mažiau gyventojų atsidurtų ligoninėse ir kuo mažiau mirčių būtų užfiksuota. Vyriausybei šiaip ar taip pavyko suvaldyti pandemiją, ją sustabdyti.
Bet tam buvo priimta įvairių sprendimų, tarp jų ir kai kuriais laikotarpiais neveikė mokyklos, o vaikai mokėsi nuotoliniu būdu. Taigi nebuvo tikslas vaikus pasiųsti į nuotolinį ugdymą, tikslas buvo stabdyti pandemiją įvairiomis priemonėmis“, – sakė D. Lukas.
Portalas tv3.lt primena, kad tai nėra pirmasis bandymas kreiptis į teismus dėl karantino. Pavyzdžiui, 2020 m. dėl karantino metu galiojančių apribojimų Panevėžyje įsikūrusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą.
Anot šios įstaigos vadovės, uždarydama verslus, Vyriausybė ne tik viršijo savo įgaliojimus, bet ir pridarė jos verslui nemenkų finansinių nuostolių, tad prašė atlyginti nuo 2020 m. kovo 16 iki gegužės 18, kuomet įmonė negalėjo veikti, susidariusią 70 tūkst. eurų žalą.
