Mamas vienijančioje „Facebook“ grupėje moksleivių mamos dalinasi, kiek šiais mokslo metais joms kainavo vaikų pratybos. Vienos už vieno vaiko pratybas mokėjo 50 eurų, kitos – 70 eurų ir daugiau.
„Ketvirta klasė – 88 eurai pratybos. Kasmet vis kaina kyla...“, – guodėsi viena mama.
Pratybos nėra privalomos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) akcentuoja, kad pratybos mokyklose neprivalomos jau daugelį metų, o ministerija mokykloms ir tėvams bene kasmet primena, kad galima naudotis ne vien pratybų sąsiuviniais.
„Galima ieškotų ir kitų – kūrybingesnių, inovatyvesnių – būdų ugdyti mokinius. Žinoma, galima naudoti ir skaitmeninius išteklius. Bet jeigu tai bus tos pačios pratybos, problemos tai neišspręs“, – atsakyme tv3.lt rašė ŠMSM.
Ministerijos teigimu, ar naudoti pratybas, laisva spręsti mokykla arba mokytojas, tačiau prieš tai būtina pasitarti su moksleivių tėvais.
„Jeigu mokykla pasirenka naudoti pratybų sąsiuvinius, mokytojai mokiniams ir tėvams turi paaiškinti, dėl ko reikia būtent pratybų sąsiuvinių ir kaip jie padės geriau išmokti. Svarbu kartu su bendruomene aptarti bendrą lėšų poreikį vieno vaiko pratybų sąsiuviniams, atsižvelgti į finansines pasekmes šeimoms“, – atsakyme rašė ŠMSM.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nenustato pratybų kainų, neaprobuoja jų turinio, nes tai neprivaloma mokymo priemonė.
Tėvams pataria neskubėti
Istorijos mokytojas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius brangių pratybų problemą laiko netikra ir išpūsta. Jis pažymi, kad pratybų kainas nustato leidyklos, o mokytojai laisvi apsispręsti, ar savo pamokose apskritai nori naudoti pratybas.
„Be abejo, mokytojas, pasirinkdamas mokymo būdą, gali apsispręsti su mokiniais pasitaręs ar jų tėvais, ar reikalingos pratybos, ar ne“, – tv3.lt sakė A. Jurgelevičius.
Mokytojas tėvams taip pat pataria neskubėti pirkti pratybų mokslo metams dar neprasidėjus, nes tai gali būti pinigai, išmesti į balą.
„Aš su mokiniais susitariu, jeigu reikalingos pratybos, jas turėtų nusipirkti. Aišku, jeigu neturi pratybų, tai išsiversime. Bet, pagal mano mokymo būdą, pagal tikslus, kuriuos kelia programos, pratybos gerokai padeda. <...> Bet būna, ateina jau prieš mokslo metus į pirmą pamoką mokinys, nusipirkęs pratybas, ir jos kartais būna ne tos, kurias planuoju naudoti. Tai geriau palaukti savaitę kitą, kada mokytojas apsitars, ir nusipirkti vėliau. Nereikia skubėti tikrai“, – patarė A. Jurgelevičius.
Esama mokytojų, kurie vietoj popierinių pratybų naudoja elektronines, tačiau A. Jurgelevičius pastebi, kad šios, nors ir kainuoja mažiau, vis tiek yra mokamos. Be to, joms naudoti reikalinga speciali technika, kurią turi ne visos mokyklos.
Kitas variantas, kurį naudoja dalis mokytojų arba mokinių tėvų – pratybas atsišviesti.
„Mano mokiniai, jeigu pamiršta pratybas, eina į biblioteką šviesti arba iš karto pasako, kad ne pirks, o švies. Bet jie nėra tiek viduje disciplinuoti, kad kiekvieną kartą prieš pamoką pasiruoštų. O ar mokytojas apsiimtų šviesti pratybas visiems, na, pavyzdžiui, aš tikrai to neapsiimčiau, nes mūsų mokykloje kopija kainuoja, tai būtų tas pats pinigų rinkimas iš vaikų, nes iš savų gi nešviesi. Bet iš kitos pusės, mano manymu, tai būtų nelabai prasmingas užsiėmimas, gal kažkas jį ir renkasi“, – svarstė pašnekovas.
Tėvams, kurie viešojoje erdvėje skundžiasi per didelėmis pratybų kainomis, A. Jurgelevičius pataria pirmiausiai problemą spręsti mokyklos viduje ir kreiptis į dalyko mokytoją.
„Nueičiau į mokyklą ir paklausčiau mokytojo, ar čia iš tiesų tokios kainos, ar pratybos būtinos, kas bus, jeigu mokinys neturės tų pratybų“, – siūlė mokytojas.
Siūlo keisti požiūrį į ugdymą
Tuo metu Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas per brangių pratybų klausimą vertina plačiau ir pabrėžia, kad tėvams apskritai brangu kasmet vaikus išleisti į mokyklą.
„Tėvus kamuoja klausimas apie labai daug per brangių dalykų: vaikų uniformas, kuprines. Apskritai pragyvenimo lygis, norint vaiką išleisti ne tik į mokyklą, bet ir į darželį, šiandien daugeliui tėvų yra protu nesuvokiamas“, – tv3.lt kalbėjo D. Trečiakauskas.
Šiuo metu valstybė tėvams skiria vadinamuosius vaiko pinigus – 50 eurų kas mėnesį, – tačiau LTF tarybos pirmininkas teigia, kad net ir metus kaupdami išmokas ne visi tėvai pajėgus įgyvendinti savo vaikų poreikius.
„Žinote, tėvai pas mus išradingi, jie visaip bando tuos klausimus spręsti – tariasi, skolinasi pinigus, ieško, kur ką pigiau įsigyti, šnekasi su mokytojais, galbūt tikrai kai kurios pratybos nėra vertos tų pinigų. Mes turime labai daug pavyzdžių šaunių mokytojų, kuriems nereikia jokių pratybų, dažnai net vadovėlio nereikia, o vaikai į jų pamokas veržiasi ir eina su dideliu džiaugsmu, nes tos pamokos yra šiuolaikiškos, įtraukiančios vaikus. Vaikams reikia ne kalti, o realiai pritaikyti savo įgytas žinias ir gebėjimus praktikoje“, – teigė pašnekovas.
D. Trečiakausko manymu, ir mokyklose, ir ministerijose tebegyvuoja mąstymas, kad švietimas yra dogmatiškas.
„Visiškai pamirštamas vaikas, kaip asmenybė, vertinamas tik kaip paslaugos gavėjas. Šiandien į švietimą žiūrima per tokią pačią prizmę, kaip į verslą – mokytojas yra paslaugos teikėjas, o vaikai ir tėvai yra paslaugos gavėjai. Tai žvelgiant per šitą prizmę, mes galime prieiti iki didžiausių kuriozų“, – pastebėjo D. Trečiakauskas.
Preliminariais ŠMSM ministerijos duomenimis, šiuos mokslų metus pradėjo 322,1 tūkst. moksleivių.
