Tuo metu mokytojai, grįžę į darbus, primena neišsprendžiamą jų bėdą – algas. Buvusioje dukrų mokykloje rugsėjo 1-osios proga apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad pedagogų uždarbis šalyje auga per lėtai.
Į mokyklas po atostogų grįžta ar pirmą kartą šiemet ateina per 320 tūkst. moksleivių. Iš jų 29 tūkstančiai pirmokų.
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje ši rugsėjo 1-oji ypatinga: pirmadienį šventėje lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Ir ne atsitiktinai.
„Čia prieš daugelį metų tokie, tokios kaip jūs buvo mano dukros. Jas aš vedžiau už rankos į šią mokyklą“, – kalbėjo LR prezidentas Gitanas Nausėda.
Palinkėjus vaikams sėkmės – užsiminta ir apie problemas.
„Valdžios gi priedermė padaryti taip, kad ir mokiniams ir mokytojams būtų lengviau, ir paimti ir atiduoti tai, ką turi geriausio“, – kalbėjo prezidentas.
Apie pedagogų profesijos prestižą kalbama jau ne pirmus metus. Nors mokytojai ir džiugiai pasitinka naujus mokslo metus, prestižo pasigenda.
„Man su klase labai patinka dirbti, nes turiu puikią klasę, puikią bendruomenę, aš labai patenkinta. Aišku, pinigėlių irgi turėtų būti daugiau, nes mokytojas realiai dirba žymiai daugiau, negu jam moka“, – sako auklėtoja Rita.
„Su kategorija, su stažu gaunu 740 eurų į rankas“, – pasakoja antrokų auklėtoja Audronė.
„Pernai tai buvo apie 700 eurų į rankas. Kaip bus šiemet, kol kas nežinom“, – teigia antrokų auklėtoja Ingrida.
Tai gerokai mažiau nei šalies vidurkis. Mokytojai jau ilgą laiką prašo didinti atlyginimus, o prezidentas ragina į šalies biudžetą nežvilgčioti.
„Ieškokime lėšų ne tik prašydami dar papildomai, bet ieškokime lėšų ten, kur yra neefektyviai valdoma“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ministerija po jai pavaldžių organizacijų audito šiemet jau inicijavo įstaigų pertvarką, tačiau vien pinigais, panašu, staigiai problemos neišspręsi – kaip ir prezidento prie progimnazijos pasodintas ąžuoliukas staiga neužaugs.
Pasižvalgius po mokytojų darbo skelbimus, atsiveria toks vaizdelis: štai, pavyzdžiui, Kaune biologijos mokytojui siūloma 555 eurų dar neatskaičius mokesčių. Taigi į rankas bus mažiau nei 400 eurų, bet už 12 val. darbo per savaitę. O štai anglų kalbos mokytojas Šalčininkų raj. gautų iki 500 eurų į rankas už 15 val. per savaitę.
Toks kontaktinių valandų trūkumas iš dalies lemia mažus mokytojų atlyginimus Pastarieji arba nenori, arba net negali plėšytis per kelias mokyklas ar specialybes, kad susirinktų padorų valandų skaičių. Taigi mokyklos neužtikrina pilno etato.
„Mokytojų trūksta. Vilniaus mieste iš tikrųjų yra didelė problema. Ir mes taip pat susiduriame su šita problema, kaip ir kitos mokyklos. Ir žinau, kad studijuojančių naujai beveik nėra arba visiškai nėra tam tikrų specialybių. Tai yra didelė grėsmė“, – pasakoja progimnazijos direktorė Jurgita nemanienė.
Pirmadienį Kaune žygiuojančių VDU (Vytauto Didžiojo universitete – aut. past.) studentų gretose vos 100 pedagogikos studijas pasirinkusių jaunuolių.
„Kad susirinktų, sakykime, ten 15-20 norinčių studijuoti būsimų mokytojų matematikoje, fizikoje, chemijoje – šituose dalykuose, tai tikrai taip nėra. Jų ten iki 10. Šiemet gal 7 matematiką norėtų studijuoti. Aišku, jei neturėtumėme universiteto, būtų tik švietimo akademija atskira – mes negalėtume paleisti tokio srauto nedidelio“, – teigia rektorius Juozas Augutis.
Šių metų liepos duomenimis, mokymo įstaigos paskelbė 300 darbo skelbimų pedagogams, tuo pat metu darbo ieškojosi 230 pedagogų. Labiausiai trūksta matematikos, anglų kalbos, fizikos ir astronomijos, chemijos bei rusų kalbos mokytojų.
Didžiausias trūkumas: Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Vilniaus raj. Šalčininkuose, Kretingoje, Trakuose, Tauragėje ir Gargžduose.
Trūksta ir beveik 300 ugdymo įstaigų vadovų, kandidatus esą labiausiai atgraso neužtikrintumas dėl pernai įvestų direktorių kadencijų 5-eriems metams.
