Kol mažose Lietuvos miesteliuose mokyklos nyksta, sostinėje vyksta atvirkščias procesas. Vilniuje, Balsiuose, sparčiai kyla naujutėlaitė 5 000 kvadratinių metrų ploto mokykla, kurią kitais metais lankys 600 jaunuolių.
„Planas yra pabaigti rugsėjo pirmą kitų metų“, – sako „Jungtiniai projektai“ direktorius Mindaugas Devėnas.
Tačiau ši auganti mokykla nėra vienintelė tėvų laukianti naujovė. Šiandien mokyklos statybų aikštelę apžiūrėjęs sostinės meras Remigijus Šimašius visiems priminė, kad miesto taryba vakar pasirašė rezoliuciją, kuri mokyklose ir darželiuose uždraudžia papildomas rinkliavas. Esą mokyklos negali prašyti tėvų finansiškai prisidėti prie mokymosi priemonių ar mokyklos priežiūros.
„Niekas jokiais tiesioginiais, netiesioginiais būdais negali būti reketuojamas, kad turi būti prisidedama dar papildomai. Apskritai yra draudžiama prisidėti prie švietimo finansavimo toms sritims, kur savivaldybė jau finansuoja. Jokių rinkliavų privalomų negali“, – teigia Vilniaus m. meras Remigijus Šimašius.
Apie kovą su papildomomis rinkliavomis savivaldybės politikai aktyviai pradėjo kalbėti pernai. Kai buvusios „Genio“ progimnazijos tėvų bendruomenė pradėjo piktintis reguliariomis 100-o eurų įmokomis. Už šiuos pinigus esą ne tik buvo organizuojamos mokinių kelionės, bet ir apmokamos papildomos mokytojų konsultacijos. Tokių pavyzdžių, anot mero, sostinėje – asptu:
„Būdavo ir tualetiniam popieriui, ir mokymosi priemonėms rinkliavos daromos. Visa tai yra pilnai finansuojama, klasės yra remontuojamos.“
Tiek tėvus vienijančios organizacijos, tiek dalis sostinės gatvėse kalbintų tėvų viliasi, kad sostinės pavyzdys taps geruoju pavyzdžiu.
„Mokinio krepšelis arba ikimokyklinio ugdymo lėšos skiriamos paslaugai teikti, turėtų pilnai užtikrinti poreikį. Ir ta paslauga turi būti ne tik prieinama, bet dar ir kokybiška. Labai džiugu, kad tas spendimas. Labai norėtųsi, kad gerąja praktika vadovautųsi ir kitos savivaldybės“, – mano „Aktyvių mamų sambūrio“ atstovė Rasa Žemaitė.
O tėvų nuomonė štai tokia:
„50 ant 50. Yra tėvų, kuriems kiekvienas centas yra svarbus. Yra tėvų, kurie gali sau leisti ir jie nemato tame nieko blogo.“
„Jeigu tėveliai nori kažkokių papildomų reikmių būtų logiška, kad papildomai tada ir susimoka. Susitariam, susimetam ir susimokam. Tai kas turi būti, už tai mokėti 2 kartus, kas nugula kažkur tai, nelabai gerai.“
„Tėvai tikrai duodavo tų pinigėlių ir būdavo papildomos rinkliavos, bet galėtų viską skirti valstybė.“
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad kiekvienas regionas turi pats vertinti papildomas rinkliavas.
„Gali būti susitarimai tarp savivaldybių ir mokyklų bendruomenių, nes kiekviena savivaldybė yra skirtinga, unikali su skirtingais poreikiais ir galimybėmis. Negalime daryti intervenciją visiškai nacionaliniu mastu. Nereikia pamiršti, kad yra legalus būdas, yra 2 procentai, svarbu, kad mokyklos tą apskaitytų ir atsiskaitytų bendruomenei“, – teigia viceministrė Jolanta Urbanovič.
Remigijus Šimašius priduria, kad savivaldybė nepaklusnių mokyklų nesigailės:
„Tiesą sakant, kai kuriais atvejais tai gali prieiti iki baudžiamojo nusižengimo. Tai yra rimtas pažeidimas, nes viskas turi būti oficialu aišku, vieša. Jeigu taip nėra. Mokesčių inspekcija gali turėti reikalų.“
Tiek tėvus atstovaujančios organizacijos, tiek Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad neoficialios rinkliavos diskriminuoja tėvus, kurie negali sau leisti mokėti papildomai už vaikų ugdymą.
