„Taip, bus galima ligos apimtyje – taip, kaip ir buvo pirmojo karantino metu“, – BNS sekmadienį sakė M. Navickienė.
Per pirmąsias dvi karantino savaites kovą, kai buvo uždarytos mokyklos ir darželiai, buvo išduota 293 tūkst. nedarbingumo pažymų, iš jų 116 tūkst. – dėl saviizoliacijos arba vaikų priežiūros. Balandį pastarųjų skaičius siekė apie 60 tūkst., tuo metu gegužės viduryje – 51 tūkst.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, šiuo metu svarstomas ir pagalbos priemonių paketas darbdaviams bei savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Peržiūrime dabar prastovų mechanizmą, savarankiškai dirbančių asmenų paramai priemones planuojame, nes viskas turi atsigulti į biudžetą (...) Trečiadienį bus priemonių paketas, kurį bus galima pakomentuoti plačiau“, – teigė M. Navickienė.
Ji pridūrė, kad subsidijų ir išmokų sumos dar nėra aiškios.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė buvo numačiusi, kad darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė, kaip ir pavasarį, mokėtų 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“) – tokia išmoka būtų mokama, jeigu darbdavys ir pats mokėtų 30 proc. algos, kitu atveju šis santykis būtų 90 proc. ir 10 proc., o maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“).
Pavasarį pusę darbo vietų darbdaviai turėjo išlaikyti bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
