Patogu dėl didelių dujų kainų mūsų šalyje kaltinti Rusijos dujų milžiną „Gazprom“. Jo viršūnės sėdi gerai saugomame Maskvos dangoraižyje, net ir labai norėdamas nepasieksi.
„Manote, Lietuva yra „Gazprom“ verslo žemėlapyje? Esu įsitikinęs, kad ne. Tokios rinkos, kaip Vokietija ar Prancūzija, rusams tikrai įdomios. Tačiau kažin ar jiems yra labai svarbi miniatiūrinė Lietuva su savo beveik keturiais milijonais gyventojų“, - „Respublikai“ teigė šilumą gaminančios sostinės bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Jis leido suprasti, kad lietuviškas dujų verslas bei dirbtinai išpūstosžaliavos kainos yra daug svarbesnės kai kuriems su Lietuvoje veikiančiomis dujų tiekimo įmonėmis susijusiems atskiriems „Gazprom“ veikėjams, tarpininkaujančioms bendrovėms „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“, taip pat - daliai mūsų šalies politikų. Ypač tų, kurie valdė šalį iki praeito spalio rinkimų į Seimą. Yra žinoma, kad ne vieną ir ne du jų vienija teniso pomėgis.
Specialiai varo į bankrotą?
„Ar žinote, kokią šiandien vilniečiams tiekiamos šilumos tarifo dalį sudaro dujininkų pajamos? Sunku patikėti, tačiau beveik 85 procentus“, - sakė R. Germanas. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu už kilovatvalandę (kWh) patiektos šilumos „Vilniaus energija“ prašo 22,56 cento. „Iš šio tarifo dujininkams atiduodame net 19 centų, o mums, šilumininkams, lieka šimtai milijonų nuostolių“, - tvirtino „Respublikos“ pašnekovas.
Kodėl susidarė tokia padėtis? Atsakydamas į šį klausimą R. Germanas gūžtelėjo pečiais. Tačiau kai kurie kiti šilumininkai tvirtina, kad dujininkai ir su jais susiję aukšti valstybės pareigūnai šilumos ūkį žlugdo specialiai. Neoficialiai teigiama, kad šilumą gaminančias ir gyventojams bei bendrovėms tiekiančias įmones stengiamasi nuvaryti į bankrotą, kad jas vėliau galėtų pigiai supirkti dujininkų klanas ar jiems atstovaujančios įmonės. Pavyzdžiui, kad ir ta pati prieštaringai vertinamo verslininko Rimanto Stonio valdoma „Dujotekana“.
Seni dujininkai pasakoja, kad vienas ankstesnių „Dujotekanos“ vadovų atvirai tėškė, esą už gaunamą antpelnį, kuris, įvairiais duomenimis, gali siekti nuo 8 iki 30 procentų, aukšti „Gazprom“ darbuotojai įpareigojo juos nupirkti Kauno šiluminę elektrinę (KŠE). Kaip matome, planas pavyko - KŠE šiandien iš tikrųjų tapo Rusijos dujų milžino nuosavybė.
Dabartiniai „Dujotekanos“ akcininkai irgi neslepia siekių atsiriekti šalies energetikos ūkio dalį. Beje, panaši ir „Gazprom“ strategija – tik ji taikoma ne Lietuvai, bet visai Europai.
Kuo tai gresia Lietuvai? Anot šilumininkų, naivu tikėtis, kad kontroliuodamas dujų tiekimą ir šilumos iš jų gamybą „Gazprom“ bus suinteresuotas stabiliomis šilumos kainomis, senų namų renovacija iršiltinimu, šilumos taupymu, alternatyvių dujoms energijos šaltinių plėtra. Koncernui ir ranka rankon su jais dirbantiems Lietuvos dujininkams bus svarbu tik viena - realizuoti kuo didesnį dujų kiekį kuo didesnėmis kainomis.
Ilgą laiką „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ stogu buvo dar pernai šalį valdžiusi Socialdemokratų partija ir dabartinis jos vadovas, buvęspremjeras Gediminas Kirkilas. Išeitų, kad šis politikas ir jo socdemai veikia prieš Lietuvos valstybę, - ją, mūsų vertinimu, savitai išduoda.
Protegavo atvirai
Įstabu, kad G. Kirkilas dujininkus palaikė įžūliai ir atvirai. Tarkim, 2007 m. premjerui palaiminus buvo pakeistas anuometinis VKEKK vadovas profesorius Vidmantas Jankauskas. Kadaise komisija buvo sukurta ir tam, kad suvaldytų besaikį dujininkų apetitą, pažabotų per antkainius susižeriamus fantastinius pelnus. Anot šilumininkų, principingasis V. Jankauskas šio darbo ėmėsi ypač aktyviai. Dėl to, galimas daiktas, ir sumokėjo savo postu.
G. Kirkilas buvo tarp tų žmonių, kurie atvirai priešinosi valstybės siekiui reguliuoti dujų kainas. Buvęs premjeras rėmėsi „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartimi, kurioje tariamai buvo numatytos sankcijos tuo atveju, jei Lietuva pradės reguliuoti dujų kainas. Girdi, tuomet vienas iš bendrovės akcininkų, tas pats „Gazprom“, pradės reikalauti milžiniškos kompensacijos už sutarties reikalavimų nevykdymą. G. Kirkilo pranašystės neišsipildė - mūsų šalis dujų kainas reguliuoja iki šiol, tačiau niekas baudų mums net nesikėsino skirti.
Šalia dujų – tenisas
Kodėl socialdemokratai ir jų vadovas G. Kirkilas tokie palankūs dujininkams? Yra teigiančiųjų, esą todėl, kad, tarkim, „Dujotekanos“ šeimininkai dosniai remia partijas, ypač - socialdemokratus.
O dar G. Kirkilą, įtakingą Socialdemokratų partijos narį Zigmantą Balčytį, dalį kitų partijos kolegų ir, sakykim, „Lietuvos dujų“ generalinį direktorių Viktorą Valentukevičių sieja bendras pomėgis - tenisas.
„Respublikos“ duomenimis, visi šie žmonės priklauso arba yra artimui elitiniam teniso klubui „Excellence“. Vieni stebėtojai teigia, kad galbūt čia ir nėra nieko bloga. Kitų vertintojų nuomone, būtent šiame klube ir gimsta strategijos, kaip Lietuvos gyventojus ar įmones priversti mokėti dar didesnę kainą už dujas ir galutinai juos nustekenti. Ar, dar blogiau, kaip neleisti Lietuvai plėtoti alternatyvių, daug pigesnių energijos šaltinių.
Vidmantas Užusienis
