Spalio pradžioje Tauragės rajono apylinkės prokuroras Raimundas Aukštakalnis nutarė sustabdyti ikiteisminį tyrimą byloje, kur gyventojai patys sučiupo telefoninių sukčių bendrininkę. Motyvas – nenustatytas nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo.
Generalinis prokuroras Darius Valys iš esmės pakeitė prokurorų poziciją dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos. Dabar, skirtingai nei anksčiau, prokurorai raginami kuo skubiau bylos medžiagą perduoti teismui, kuris ir privalo vykdyti teisingumą. Iki šiol dauguma ikiteisminių tyrimų prokurorai nutraukdavo, taip vykdydami savo teisingumą. Mat nuo to, kiek įtariamųjų teismas išteisindavo, priklausydavo prokurorų tinkamumo eiti pareigas vertinimas.
Pagaliau sučiupome
Niekam ne paslaptis, kad šalies teisėsauga sunkiai susitvarko su pačiais įmantriausiais būdais sukčiauti įsigudrinančiais aferistais. Bene populiariausi jų – telefoniniai sukčiai. Kad ir kaip būtų apmaudu, žmonių naivumas stebina. Nors laikraščiai mirguliuoja antraštėmis ir istorijomis, kaip kas ką apgavo, žmonės linkę pinigus atiduoti veltėdžiams. Todėl Tauragėje telefoniniams sukčiams sugebėjusi pasipriešinti 93-ejų senolė buvo labiau išimtis nei taisyklė. Apie tai „Tauragės kurjeris“ rašė šių metų liepą. Tąsyk rusakalbė, menkai girdinti ir rašyti nemokanti senučiukė Praskovja Jacinyčienė pagalbon pasikvietė kaimynus. Šiems pavyko susidoroti su pinigų pasiimti atėjusia stambia bei fiziškai stipria paaugle mergina. Tiek senolė, tiek jos pagalbininkai, atrodė, galėjo apsidžiaugti, jog pagaliau jiems pavyko sučiupti bent vieną iš telefoninių sukčių kompanijos. Dar daugiau, įvykių dalyviai jautėsi atlikę visuomenei naudingą darbą, o taip pat pagelbėję ir teisėsaugai.
Visuomenės pagalba – nereikalinga?
Tačiau, kaip rodo šiandieninė situacija, džiūgauta buvo ne tik per anksti, bet ir be pagrindo. Policijai, kuri ir turėtų gaudyti nusikaltėlius, tokie visuomenės aktyvistai didelio džiugesio nekelia. Juk nuo to teisingumas šalyje nedidėja ir nusikalstamumas nemažėja. Šiuo konkrečiu atveju tauragiškių išaiškinta bei nusikaltimo vietoje gyventojų sučiupta mergina pareigūnams sukėlė daugiau galvos skausmo nei naudos. Užuot išsiaiškinę nusikaltimo aplinkybes, po trijų mėnesių įvykį tyrę pareigūnai ir prokuratūra nuleido rankas.
Tyrimą sustabdė
Liepos 4-ąją Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. (Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką) ir 182 str. 1 d. (Sukčiavimas). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tą pačią dieną P.Jacinyčienei paskambino nepažįstamas vyriškis ir pareiškė, jog jos anūkas sukėlė eismo įvykį – sužalojo žmogų, todėl jam reikalingi pinigai – 2000 litų. Dar nepažįstamasis pasakęs, kad jų pasiimti netrukus ateis mergina. Atėjusioji buvo sulaikyta. „Byloje apklausta nukentėjusioji, liudytojai, apžiūrėti daiktai bei atlikti kiti procesiniai veiksmai, tačiau asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką, nenustatytas“, – nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą rašo prokuroras.
Prokuroras – teisėjas?
Paprašytas pakomentuoti tokį sprendimą, R.Aukštakalnis atsakė, jog gyventojų sučiupta mergina – nepilnametė, nė 16-os neturinti V.B.
– Tad jai negali būti taikoma atsakomybė pagal išvardintus kodekso straipsnius. Reikia rasti asmenį, skambinusį P.Jacinyčienei, kitaip tariant, nusikaltimo sumanytoją. Šiuo atveju V.B. – subjektas. Už bendrininkavimą jos teisti taip pat neįmanoma. Ji aiškina, kad nusikaltimo organizatorių nepažįsta. Jie tik paprašę jos nueiti į tam tikrą butą ir už tai pažadėję atsilyginti. Priversti ją prisipažinti, kad nepilnametė nusikaltėlius pažinojo, policija neturi galimybių. Kaip policininkai turi juos sučiupti? – žurnalistę kamantinėti pradėjo prokuroras.
Jis teigė, jog analogiškų situacijų – daug. Tad tikimasi kada nors nusikaltėlius nustatyti.
Prokuroro pareiga – apginti nukentėjusįjį
Generalinis prokuroras D.Valys panaikino Išteisintų asmenų apskaitos nuostatus ir pasirašė įsakymą, kuriuo pripažino netekusiu galios senuosius, 2006 m. nuostatus. Jais siekiama, kad baudžiamoji byla kuo greičiau pasiektų teismą. Taip pat prokurorai skatinami nebijoti teisminių procesų rezultatų ir ginti nukentėjusiuosius.
– Jeigu prokuroras yra įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis medžiagą turi kuo greičiau perduoti teismui. Deja, šiandieninė situacija buvo kiek kitokia – prokurorai, surinkę pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę ir įsitikinę, kad būtent šis įtariamasis padarė nusikaltimą, ikiteisminius tyrimus dažnai nutraukdavo, motyvuodami, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Prokurorai vengdavo įtariamųjų išteisinimų, mat tokiu atveju jiems tekdavo rašyti pasiaiškinimą arba gauti tarnybinę nuobaudą už netinkamą pareigų atlikimą. Vadinasi, teisingumą vykdydavo prokuroras, o ne teismas. Turėtų būti atvirkščiai, – komentuoja prokuratūroje susiklosčiusią situaciją D.Valys.
Nutarimą peržiūrės iš naujo
Rita Stundienė, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė „Tauragės kurjeriui“ paaiškino, jog nuo šių metų spalio 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso 3 1 straipsnis dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens.
– Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta: kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu sprendimu gali būti sustabdytas.
Tauragės rajono prokuratūros prokuroro R.Aukštakalnio priimtas nutarimas nesusijęs su naujai priimtu generalinio prokuroro įsakymu. Galimo nusikaltimo sustabdymas priklauso ir nuo visuomenės pilietiškumo. Apie daromą arba galimai padarytą nusikaltimą privalome pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Jeigu asmuo mano, kad pareigūnų priimtas sprendimas yra neteisingas, jį reikia skųsti įstatymų nustatyta tvarka, – aiškina Generalinės prokuratūros atstovė.
